„2020-ieji buvo labai intensyvūs. Įvedus karantiną Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kad būtų galima greitai vykdyti pirkimus situacijai suvaldyti. Dalis skaudžiai nuo pandemijos nukentėjusių sektorių pasitraukė iš viešųjų pirkimų. Kiti – čia įžvelgė galimybę ir kuriam laikui kardinaliai pakeitė savo veiklos kryptį. Ateityje mūsų taip pat laukia daug pokyčių, kuriuos nulems tiek vis dar nesitraukianti pandemija, spartėjanti skaitmenizacija, tiek ilgai lauktas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas“, – teigia Aurimas Gudavičius, viešųjų pirkimų platformos „Mercell“ skaitmeninės rinkodaros specialistas.
Skaičiai augo, bet vertė mažėjo
2019 m. Lietuvoje iš viso viešai skelbta 26 tūkst. pirkimų, o 2020 m. – apie 12 proc. daugiau – 29 tūkst. pirkimų. Tačiau bendros viešojo sektoriaus išlaidos 2020 m., lyginant su 2019 m., sumažėjo 11 proc. – nuo 6,3 mlrd. Iki 5,6 mlrd. eurų.
Pasak A.Gudavičiaus, išaugęs viešųjų pirkimų skaičius pandeminiais metais sukūrė daugiau galimybių įmonėms dalyvauti pirkimuose.
„Viešųjų pirkimų skaičiaus augimą skatino tiek naujų poreikių, tokių kaip dezinfekcinių ir kitų apsaugos priemonių, atsiradimas, tiek valstybės pagalba. Ji nestabdė jokių projektų vystymo, netgi priešingai – skirdama asignavimus, skatino juos toliau vykdyti“, – pasakoja „Mercell“ atstovas.
Pasak A.Gudavičiaus, įdomu tai, kad nors kai kurių įmonių darbai karantino metu sustojo, viešųjų pirkimų skaičius toje srityje išaugo. Pavyzdžiui, statybų, kur pirkimų skaičius 2020 m., lyginant su 2019 m., padidėjo 15 procentų.
Perkančiosios organizacijos netgi atsiskaitydavo už darbus anksčiau nei numatyta sutartyse.
„Nors dėl karantino statybose stambių užsakovų darbai buvo pristabdyti, o laimėtų objektų sutarčių pasirašymas ir darbų pradžia nusikėlė į ateitį, tačiau visiškai nesustojo. Pastebėjome, kad siekdamos padėti tiekėjams prisitaikyti prie sudėtingos situacijos rinkoje, perkančiosios organizacijos netgi atsiskaitydavo už darbus anksčiau nei numatyta sutartyse. Taip padedant jiems paprasčiau valdyti apyvartinius srautus ir jaustis stabiliau“, – teigia jis.
Pandemija išmokė prisitaikyti
Pandemijos metu išryškėjo kelios pagrindinės viešųjų pirkimų pokyčių tendencijos: poreikis nusipirkti greitai, sparčiai augantis tiekėjų skaičius bei prekių ir paslaugų diversifikavimas.
„Nors tiekėjų skaičius viešuosiuose pirkimuose kiekvienais metais proporcingai auga, pandemijos metu gerokai padidėjo viešojo sektoriaus tiekėjų skaičius. Be to, pandemija paskatino įmones žaibiškai reaguoti į rinkos pokyčius ir diversifikuoti savo prekių ir paslaugų krepšelį. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti biuro prekių ir paslaugų tiekėja, kuri iki tol niekada nieko panašaus nedariusi, pradėjo tiekti dezinfekcines priemones, o kitas – statybų įmonė, kuri pradėjo tiekti maistą dėl viruso ar sąlyčio su sergančiuoju izoliuotiems asmenims“, – sako viešųjų pirkimų platformos „Mercell“ atstovas.
Didžiausias augimas – dezinfekcinių priemonių ir maitinimo paslaugų srityse
Įmonėms pakeitus savo paslaugų krepšelį – daugelį jų nukreipus į masiškesnius ir ilgalaikį poreikį turinčius klientus, gerokai išaugo ir viešųjų pirkimų skaičius. Pavyzdžiui, prieš pandemiją maitinimo įmonės, tiesiogiai aptarnaujančios renginius ar mokymus, greitai persiorientavo į jau pagaminto maisto tiekimą ne tik privatiems namų ūkiams, bet ir įmonėms bei institucijoms, kurios tuo metu vykdė veiklą – mokykloms ar darželiams bei izoliacijose esantiems žmonėms. Viešųjų pirkimų skaičius šioje srityje 2020 m., lyginant su 2019 m., išaugo net 59 procentais.
Vis tik, pasak „Mercell“ atstovo, didžiausias viešųjų pirkimų skaičius pernai užfiksuotas dezinfekcijos priemonių įsigijimo srityje, kai Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas. 2020 m., lyginant su 2019 m., viešųjų pirkimų skaičius šioje srityje išaugo net 104 proc. – nuo 101 iki 207 pirkimų.
Labiausiai nuo pandemijos apribojimų nukentėjo renginių, kelionių, mokymų ir seminarų organizavimo bei viešojo maitinimo sritys. Būtent viešojo maitinimo pirkimų pokytis buvo ryškiausias – 2020 m., lyginant su 2019 m., jų skaičius sumažėjo beveik 80 procentų.
Laukiamiausia naujovė – Viešųjų pirkimų įstatymas
A.Gudavičius prognozuodamas viešųjų pirkimų ateitį sako, kad dėl sparčios skaitmenizacijos turėtų daugėti IT paslaugų viešųjų pirkimų, antroje metų pusėje laukiama nuo pandemijos labiausiai nukentėjusių sričių: turizmo, renginių ir kt. sričių didesnio atsigavimo. Taip pat šiemet turėtų išlikti aukštas poreikis dezinfekcijos ir kitoms apsaugos priemonėms.
Tačiau didžiausias ir daugiausia diskusijų keliantis 2021 m. pokytis – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kurį netrukus svarstys Seimas. Jis apima tokias sritis kaip mažos vertės pirkimų optimizavimas, tiekėjų aktyvumas ir sąžiningumas bei pirkimų centralizavimas.
„Viena iš didžiausių įstatymo pakeitimo naudų – rinkos konsultacijų privalomumas. Tai leis perkančiosioms organizacijoms tinkamai pasirengti pirkimui: išsiaiškinti, kokie reikalavimai įsigyjamam pirkimo objektui privalo būti nustatyti, o kokie – tik pageidautini, kokios galimos kliūtys įgyvendinant poreikius bei nustatyti tinkamą pirkimo strategiją. Tinkamai pasiruošus pirkimui perkančiajai organizacijai sumažės tikimybė būti priklausoma nuo riboto suinteresuotų tiekėjų skaičiaus, užtikrintas skaidrumas bei trumpesni pirkimo procedūrų terminai“, – aiškina A.Gudavičius.
Viena iš didžiausių įstatymo pakeitimo naudų – rinkos konsultacijų privalomumas.
Pasak „Mercell“ atstovo, kai kurie planuojami įstatymo pakeitimai kelia nerimo. Vienas tokių mažos vertės pirkimų organizavimas. Pagal naują įstatymą, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) nebus būtina skelbti pirkimų, kurių vertė yra iki 30 tūkst. Eurų. Šiuo metu nebūtina skelbti pirkimų, kurių vertė – iki 10 tūkst. eurų. Pasak A.Gudavičiaus, toks pakeitimas gali lemti mažiau skaidrumo ir tiekėjai praras galimybę sužinoti apie pirkimus.
„Tiekėjams sudėtinga sužinoti apie pirkimus, kurie neskelbiami CVP IS. Jei iki šiol viešai skelbiamų pirkimų per metus būdavo apie 30 tūkst., įgyvendinus šį pakeitimą, manau, jų liks vos 10–15 tūkstančių. Valstybės lygmeniu tokie pirkimai dėl santykinai menkos vertės – sudaro vos 1 mlrd. iš 6 mlrd. – ir didelių laiko sąnaudų nėra labai reikšmingi, tačiau jie domina daugelį tiekėjų, kurie praras galimybę juose dalyvauti ir didinti konkurenciją“, – akcentuoja A.Gudavičius.