Seime laikinoji tyrimo komisija „Dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams“ pasikvietė S.Jakeliūną pateikti paaiškinimus.
S.Jakeliūnas daugiau nei pusvalandį be pertrūkių kalbėjo apie pensijų fondų rinką ir jos dalyvių „nuodėmes“. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę Agnę Širinskienę, tiek kitus komisijos narius labiausiai domino politinių oponentų galimos sąsajos su pensijų fondais.
Pirmiausia S.Jakeliūnas komisijai pristatė „platesnį istorinį kontekstą“, kiek jis susijęs su šią sritimi: pradedant darbu „Lietuvos draudime“, darbu Vyriausybėje, dabartinėje valdančiojoje koalicijoje. S.Jakeliūnas metė kaltinimų ir abejonių ir kandidatui į prezidentus ekonomistui Gitanui Nausėdai, atskiroms rinkoje veikiančioms asociacijoms, žiniasklaidos priemonėms, daugiausia valdomoms koncerno „MG Baltic“. Anot S.Jakeliūno, viešoje erdvėje buvo kuriami neteisingi „naratyvai“ ir jais remiantis skleidžiama neteisinga informacija.
S.Jakeliūnas kaltino, kad pensijų fondus, dalyvius ar finansų institucijas vienijančios asociacijos teikė klaidingą ir nepagrįstą informaciją ir kompetenciją peržengiančius vertinimus.
S.Jakeliūnas patikino, kad ir jo asmeniui skriejo nepagrįsta kritika, adresuota Vyriausybei, prezidentūrai, Seimui ir kitoms institucijoms, skirta „paveikti institucijas nuo galima paskyrimo į tam tikras pareigas ar Finansų ministerijoje, ar šiame komitete, ar dar kam nors“.
Anksčiau dėl etikos kreipėsi TS-LKD
Dėl S.Jakeliūno veiklos į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pernai rugsėjį kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Stasys Šedbaras. Tuomet parlamentarai pažymėjo, kad Lietuvoje nebuvo tokio precedento, kad Seimo narys bandytų daryti spaudimą Konstituciniam teismui (KT) prieš pradedant nagrinėti bylą.
15min primena, kad pernai liepos 26 d. Seimo opozicija kreipėsi į KT dėl pensijų reformos atitikties Konstitucijai. Rugsėjo 14 d. pasirodė informacija, jog S.Jakeliūnas inicijavo susitikimą su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.
Trečiadienį S.Jakeliūnas patikino, kad KT teisėjas „iškart nepraėjus nė valandos paneigė“ bet kokį galima darytą spaudimą.
Taip pat jis metė kaltinimus atgal – esą opozicija KT pateikė 30 parlamentarų pasirašytą kreipimąsi, kuris atitiko pensijų fondų ir teisininkų parengtą II pakopos pensijų reformos vertinimą kone pažodžiui.
„Nors žinojau, kad toks kreipimasis yra, bet nebuvau jo detaliai nagrinėjęs“, – sako S.Jakeliūnas ir patikino, kad tuomet kreipimąsi įvertino detaliau.
„Buvau apkaltintas nusikaltimo darymu, kadangi grasinimas teisėjui yra nusikaltimas apysunkis“, – pridūrė S.Jakeliūnas.
Anot jo, 4 iš 5 punktų kreipimesi į KT atitiko tai, kas buvo parengta Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) rašte: kad esą pažeidžiami teisėti PF dalyvių lūkesčiai, kad anuitetų rinkos monopolizavimas pažeidžia Konstitucijos 29 ir 46 straipsnį ir pan.
„Dėl 5 punktų kreiptasi, o 4 punktų atitikimas yra maždaug 80 proc. – tą galima dar tikslinti, bet svarbiausia principinės nuostatos“, – teigia S.Jakeliūnas.
Anot jo, pensijų fondams atstovaujančios institucijos neturi teisės ar kompetencijos užsiimti politiniais, teisiniais ir ekonominiais vertinimais.
Skriejo kritika G.Nausėdai, G.Landsbergiui, bankams
Didžiąją laiko dalį S.Jakeliūnas komisijos nariams žėrė kritiką apie pensijų fondų rinkos dalyvius ir jiems atstovaujančias organizacijas, asmenis.
Anot jo, dar 2008 m. Valstybės kontrolė įvertino, kad valstybės institucijos nebuvo numačiusios ilgalaikio pensijų reformos finansavimo šaltinių, tačiau bet kokie siekiai pertvarkyti sistemą buvo pasitinkami aršia priešprieša ir nepagrįstais gąsdinimais.
„2013–2014 m., kuomet dirbau Vyriausybėje, tuomet buvau paskatintas Raimundo Kuodžio, dabartinio Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo. Jis man atsiuntė keletą elektroninių laiškų, klausdamas, ar mes planuojame ką nors daryti ir ką apskritai planuojame daryti. Jau tada kilo esminiai klausimai kaip finansavimo šaltiniai, kaip suderinama „Sodros“ sistema su II pakopos sistema“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis teigė išsamiai studijavęs pasaulio ekonomistų darbus, įžvelgė esmines problemas ir kartu su ekonomistu Romu Lazutka pradėjo apie tai signalizuoti premjerui Algirdui Butkevičiui, valdančiosioms Seimo frakcijoms.
„Tie sprendimai, kurie priimti 2012 m., nėra tvarūs ir nesprendžia esminių problemų, nei būsimųjų pensininkų, nei tuo labiau esamų, kurių lėšomis ta pensijų sistema finansuojama“, – aiškino būtinybę reformuoti sistemą S.Jakeliūnas.
Anot jo, LIPFA 2013 m. spalio 10 d. teikė neatsakingus pareiškimus, esą reformos stabdymas diskredituoja Vyriausybę ir Seimą, mažina pasitikėjimą. Jis kaltina, kad asociacija demonizavo pastangas atlikti reformą, ir gąsdino privačių pensijų nacionalizavimu, nors to nebuvo ketinama daryti.
Tuo pačiu jis kaltino ir ekonomistą G.Nausėdą – esą jis viešai S.Jakeliūną kaltino pareiškimais apie nacionalizavimą.
„Apie tai, kad aš judu link pensijų sistemos, pensijų fondų nacionalizavimo. Tai jau tas teiginys sukėlė mano reakciją – aš kreipiausi į G.Nausėdą e.paštu, mes bendraujame nuo 2007 m. pradžios epizodiškai, ir paprašiau paaiškinti, kuo grįstas toks jo pareiškimas. Iš jo atsakymo aš supratau, kad jis neturi kuo pagrįsti tokio teiginio“, – teigė S.Jakeliūnas ir apgailestavo, kad G.Nausėda iki šiol šio teiginio nepaneigė.
Jis pastebėjo, kad tuometinę oficialią pensijų fondų skaičiuoklę esą rengė „Swedbank“ ekonomistai, todėl kilo abejonių dėl skaičiavimų rezultatų.
S.Jakeliūnas patikino, kad tuometis premjeras nesiėmė reformos bijodamas, kad „mane suės“.
Toliau skriejo kritika LNK televizijai, kur žinių metu buvo pateikiama, S.Jakeliūno vertinimu, tendencinga informacija, tą jis susiejo su koncerno „MG Baltic“ interesais.
„Man ne kartą teko matyti pietaujant poną Nausėdą su ponu Mockumi (Darius Mockus, „MG Baltic“ savininkas – 15min)“, – rėžė S.Jakeliūnas, bet pridūrė, kad jo vertinimai galbūt subjektyvūs.
Komisiją domino G.Landsbergis
Pačia Seimo komisiją ne tiek domino S.Jakeliūno paaiškinimai, kiek jo pateikta sąsaja, esą pensijų fondai yra investavę į TS-LKD lyderio G.Landsbergio šeimos verslą.
Anksčiau pranešta, kad „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ skyrė 11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų statybai Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, šį pastatą nuomoja G.Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. „BaltCap“ taip pat skelbė, kad į jos fondą investavo didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai.
„Man susidaro įspūdis, kad tai yra politiškai motyvuota investicija. (…) Pensijų fondai per kitą fondą investuoja į politiko šeimos verslą. Tada jis gina tą status quo“, – komisijos nariams teigė S.Jakeliūnas.
Anot jo, pensijų fondų atstovai „daro įtaką politikams, įstatymų kūrimo procesui, per viešąją erdvę teikia jų kompetencijos neatitinkančius vertinimus, manipuliuoja gyventojų lūkesčiais“.
Komisijos nariai teiravosi, ar yra kokių įrodymų, kad fondų investicijos yra ne rinkos kaina, ar kokių kitų pagrįstų duomenų. Tačiau S.Jakeliūnas teigė to nevertinęs.
„Pats investavimo horizontas nėra nelogiškas, nes mokykla, matyt, irgi yra ilgalaikis projektas. Čia nematau problemų, kodėl gi ne. Bet kiek tai būdinga infrastruktūros fondui – būtų diskusinis klausimas, kadangi paprastai infrastruktūra laikoma keliai, energetika. (…) Girdėjau komentarą, kad čia švietimo infrastruktūra. (…) Gal ir Seimo pastatas tada gali būti politikos infrastruktūra“, – ironizavo S.Jakeliūnas.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: komisija užsiima spaudimu oponentams
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė S.Jakeliūno insinuacijas vadina nepagrįstomis ir pabrėžė, kad politinį spaudimą KT pirmininkui galėjo daryti pats S.Jakeliūnas. Pranešime spaudai rašoma, kad komisijoje užsiimama ne tyrimais, bet politiniu spaudimu oponentams ir nepriklausomoms institucijoms.
„Šiandien jau ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pagaliau pripažino, kad A.Širinskienės komisijos veikla bevertė, ji užsiiminėja nežinia kuo. Tačiau panašu, kad realybė dar blogesnė, nes komisija užsiima ne beverte, o kenksminga veikla – daro politinį spaudimą nepriklausomoms institucijoms bei siekia išbalinti tikruosius įstatymų pažeidėjus.
Seimo narių teisę kreiptis į KT gina pati Konstitucija, o iš žiniasklaidoje paaiškėjusios informacijos matėme šokiruojantį vaizdą, kad KT konkrečioje byloje politinį spaudimą galėjo daryti A.Širinskienės politinis bendražygis S.Jakeliūnas“, – teigia R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak parlamentarės, žiniasklaidoje viešai buvo paskelbta, jog S.Jakeliūnas pats inicijavo susitikimą su KT pirmininku Dainiumi Žalimu, o susitikimas įvyko dar KT nepriėmus sprendimo dėl priėmimo ar atsisakymo nagrinėti opozicijos kreipimąsi.
