Viktorija Trimbel. Kas nutiko „Contribee”: žvilgsnis iš vidaus

„Coinvest Capital“ yra rizikos kapitalo fondas, kuriam aš vadovauju. Fondas 2021 metais kartu su kitais investuotojais investavo į šią įmonę ir šiuo metu mes esame vienas iš smulkiųjų akcininkų, valdantis 10,5 proc. „Contribee“. Mes, kaip ir jūs, sukrėsti to, kas nutiko, tačiau mes šioje istorijoje gyvename nuo praėjusių Kalėdų, neturėdami prabangos pasiduoti emocijomis ir panikai.
Viktorija Trimbel
Viktorija Trimbel / Asm. arch.
Temos: 1 „Contribee“

Mums teko skubiai aiškintis faktus, stabilizuoti padėtį, imtis priemonių, apsaugančių „Contribee“ platforma besinaudojančius kūrėjus ir jų rėmėjus, įmonės klientus, surinkti įrodymus bei pateikti juos teisėsaugos organams bei tarnyboms, turinčioms specialius įgaliojimus atlikti atitinkamus tyrimus.

Antstolį, užfiksavusį faktines aplinkybes, tikrąja to žodžio prasme pakėlėme nuo Kūčių stalo vėlų ir šaltą gruodžio vakarą. Jis atvyko ir padarė savo darbą. Vienas iš tų žmonių, kurie padėjo stabilizuoti panikos ištiktą įmonę.

Perfrazuojant britų strategą J.F.C.Fuller, šioje situacijoje turime tris tarpusavyje susipynusias ir viena kitą veikiančias dimensijas – moralinę, teisinę ir egzistencinę.

Moralinė pusė yra visiškai aiški – asmenys, padarę nusižengimą turėtų suprasti, kad jų „point of no return“ pasiektas ir bausmė bus neišvengiama. Raudonas linijas jie peržengė patys.

Tokiose situacijose nėra jokių pilkų atspalvių. Yra raudona, balta ir juoda. Vertybės vertos tiek, kiek esame pasiruošę paaukoti jas ginti.

Teisinę pusę vertina teisėsauga ir mes pasitikime prokurorais bei kitais tyrėjais.

Nuo pirmų akimirkų mums teko kebli pareiga itin sudėtingoje situacijoje tinkamai, teisingai ir teisėtai apginti ir apsaugoti ne tik savo, kaip mažumos investuotojų, interesus, bet ir visą kūrėjų, startuolių, rizikos kapitalo industrijos ekosistemą bei Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų interesus. Teisinėje valstybėje šią funkciją atlieka teisėsauga ir ji šiuo metu tai daro.

Egzistencinė pusė turėtų rūpėti visai ekosistemai, kūrėjų ir jų rėmėjų bendruomenei, rizikos kapitalo ir startuolių industrijai, nes ji susijusi su Akcininkų sutarčių ir investicijų sąlygų laikymusi.

„Contribee“ reputacijai suduotas labai rimtas smūgis pačių įmonės įkūrėjų rankomis. Tačiau vietoje to, kad prisiimtų atsakomybę, įgyvendintų savo sutartinius įsipareigojimus, konkrečiai aprašytus sandorio sutartyse dar tada, 2021 metais, kai gavo investuotojų pinigus, jie kaltę mėgina padalinti visiems aplinkui.

Tuo ne tik griaudami kūrėjų pasitikėjimą, bet ir kenkdami kitų investuotojų, mažumos akcininkų bei kiekvieno padoraus žmogaus, teisėtai sužinojusio apie situaciją dėl užimamų pareigų ar kitokio tiesioginio ryšio su „Contribee“ ir visomis teisėtomis bei teisingomis priemonėmis bandžiusio padėti išgelbėti įmonę apginant bei apsaugant kūrėjų ir jų rėmėjų bendruomenę, reputacijai.

Prarasdama pasitikėjimą, „Contribee“ praranda ir vertę, kiekvieną valandą, kiekvieną akimirką.

Ta, deja, visi galime stebėti realiu laiku socialinės medijos erdvėje.

Savo pirma, pagrindine ir didžiausia moraline pergale mes laikome tai, kad, vaizdžiai kalbant, pavyko iš nasrų išplėšti grobį, ir grąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas klientui.

Antra svarbia moraline pergale laikome tai, kad metų pradžioje pavyko apsaugoti „Radarom“ akciją ir antrųjų brutalios atviros Rusijos invazijos į Ukrainą metinių proga apsaugoti atsakingos visuomenės bei visuomenininkų pastangas saugiai surinkti dar vieną įspūdingą paramos sumą Ukrainos didvyriams. Kad kiekvienas padorus žmogus galėtų susitelkti į tai, kas svarbiausia, į tai, ką kiekvienas moka ir gali geriausiai.

Prarasdama pasitikėjimą, „Contribee“ praranda ir vertę, kiekvieną valandą, kiekvieną akimirką.

Šiandien situacija „Contribee“ yra sudėtinga. Labai. Tačiau, mano galva, dar ne per vėlu asmenims, atsakingiems už susidariusią situaciją, priimti bent vieną teisingą sprendimą ir nedelsiant pasitraukti iš įmonės. Investuotojai ir mažieji akcininkai kartu su kūrėjų bei rėmėjų bendruomene yra pasirengę ne tik bendromis jėgomis pasistengti atkurti tai, kas buvo šitaip neatsakingai sunaikinta ir sugriauta, bet ir investuoti įprastai įmonės veiklai reikalingą papildomą kapitalą.

Ir dar noriu priminti kelis sausus faktus.

Fondas su kitais verslo angelais ir kitu rizikos kapitalo fondu investavo dviem etapais: 2021 metų vasarį ir tų pačių metų rugsėjį. „Coinvest Capital“ investicija iš viso sudaro beveik 120 tūkst. Bendra „Coinvest Capital“, verslo angelų ir „Startup Wise Guys“ fondo investicija siekė 250 tūkst. eurų.

„Coinvest Capital“ dalis kartu veikiančioje sutartimis apibrėžtoje ko-investuotojų grupėje siekia 59,95%, o tiesioginė Fondo nuosavybės dalis „Contribee” įmonėje sudaro tik 10,50%.

Fondas investavo į „Contribee“ įmonę pagal Fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtą „tyliojo investuotojo“ koncepciją, kai Fondas įmonės valdyme tiesiogiai nedalyvauja, o savo balsavimo teises visuotiniuose akcininkų susirinkimuose perduoda sutartimi įgaliotam investuotojų atstovui, pasilikdamas visas turtines teises, tame tarpe teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Svarbiausiais įmonės veiklos klausimais Fondas, taip pat ir nepriklausomas išorinis Fondo investicinis komitetas turi veto teisę, siekiant užtikrinti investuojamo kapitalo saugumą ir tinkamą bei profesionalų investicijų į ankstyvosios stadijos įmones rizikų valdymą.

2023 m. gruodžio 20 d. apie 13:30 val. Coinvest Capital vadovei Viktorijai Trimbel paskambino ir apie situaciją informavo mažasis akcininkas-bendraįkūrėjas Mantas Michalauskas, kurį Bendrovės valdyba skubiame neeiliniame valdybos posėdyje 2023 m. gruodžio 19 d. paskyrė Bendrovės direktoriumi, prieš tai nuo pareigų nušalinę Gediminą Ratkevičių.

Taip, mes esame vieni iš investuotojų bei mažųjų akcininkų, besikreipusių į prokuratūrą ir kitas teisines institucijas, nes irgi esame nukentėjusieji šioje situacijoje.

Pavedimą teisėtam bendrovės direktoriui Mantui Michalauskui skubiai išsiaiškinti visus faktus, aplinkybes, atlikti vidinius tyrimus ir pateikti informaciją teisėsaugai tolimesniam tyrimui dar 2023 m. gruodžio 28 d. suformulavo teisėta bendrovės valdyba, kurioje dirbo ir įgaliotas investuotojų atstovas Saulius Rudokas.

Mūsų turimomis žiniomis, jokios paskolos nebuvo. Tuometinis įmonės vadovas, galimai bendrininkaudamas su kitais asmenimis, dalį lėšų tiesiog pervedė į savo sąskaitą. Paaiškinimai apie paskolą atsirado vėliau.

Situaciją tiria vertina teisėsaugos institucijos, kurių darbu mes visiškai pasitikime ir aktyviai bendradarbiaujame. Kiek mums žinoma, bendrovės akcininkas-bendraįkūrėjas Mantas Michalauskas jau oficialiai yra pripažintas nukentėjusiu, o tyrimą atliekantys pareigūnai dar tikslina tyrime dalyvaujančių kitų šalių statusą.

Akivaizdu, kad po A.Jakučionio ir kartu su juo veikiančių asmenų 2024 m. rugpjūčio 9 d. inicijuotų ir toliau viešai skleidžiamų pranešimų, visų paveiktų šalių, įskaitant niekuo dėtus platforma besinaudojančius kūrėjus bei jų rėmėjus, nuostoliai kasdien tik auga.

Smulkieji akcininkai žinojo, kad paskutiniu momentu UAB „Laisvės media group“ ketina pasiūlyti išpirkti stambiųjų akcininkų akcijas.

Mano vertinimu, tai yra įprasta praktika susijungimų ir įsigijimų industrijoje, kai sudėtingose situacijose atsiranda taip vadinamas investuotojas-gelbėtojas „White Knight“ (Baltasis riteris).

Toks principinis pasiūlymas iš esmės būtų buvęs tinkamas mažumos akcininkams ir investuotojams, nes ankstesnis pirkėjas, kurį visada pagrįstai įtarėme galimu blefavimu ir situacijos vilkinimu, bandant savo naudai pakreipti teisėsaugos atliekamą tyrimą, savo pasiūlymą buvo oficialiai atšaukęs.

Tačiau, skirtingai nei viešumoje mėgina pateikti A.Jakučionis, mes nebuvome UAB „Laisvės media group“ ir didžiųjų akcininkų tiesioginio susirašinėjimo dalimi ir nežinojome konkrečių siūlomų kainos sąlygų ar skaičių.

Taip, aš A.Jakučioniui rašiau žinutę, ragindama greičiau apsispręsti, tačiau tai buvo ne pirmas toks priminimas stambiesiems akcininkams, kad dar ne per vėlu padaryti bent vieną teisingą sprendimą – t.y., laikytis investicijų sandorio sutartyse ir Akcininkų sutartyse dar 2021 metais įrašytų ir laisva šalių valia pasirašytų konkrečių sąlygų dėl tokių ar panašių situacijų sprendimo, su kuria jie patys sutiko, prieš kelis metus pasiimdami investuotojų pinigus, ir kurie yra rizikos kapitalo industrijos standartas visame pasaulyje.

Investuotojai, būdami mažumos akcininkais bendrovėje, nuo pirmos krizės dienos elgėsi tinkamai, teisėtai ir teisingai, pasitikėdami teisėsaugos institucijomis bei atitinkamus tyrimo įgaliojimus turinčioms tarnyboms, kurioms yra pateikti visi surinkti įrodymai tolimesniems tyrimams, bei bus toliau teikiami nauji įrodymai.

Investuotojai jau seniai yra pateikę visiems atsakingiems asmenims raginimus aktyvuoti akcininkų sutartyje numatytą „Bad Leaver“ įrankį, leidžiantį išpirkti didžiųjų akcininkų dalį, taip pat kitas teisėtas notifikacijas bei reikalavimus sustabdyti grubius teisės ir sutarčių pažeidimus bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Esamoje situacijoje, saugant įmonės ir jos klientų, investuotojų, Fondo, finansuojamo ES ir LR mokesčių mokėtojų lėšomis, teisėtus interesus, ypač siekiant užtikrinti prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo sėkmę, vieša išorinių investuotojų paieška ir informacijos nutekinimas į viešumą, dar ją sąmoningai iškraipant bei manipuliuojant, gali būti vertinamas kaip tyčinis kenkimas įmonei bei platforma besinaudojantiems kūrėjams bei desperacija, todėl A.Jakučionio veiksmus vertina teisininkai.

Pasiliekame sau teisę ir toliau savo teises ginti teisėtais metodais, taip pat ir reikalauti žalos atlyginimo, tiek individualiais, tiek grupiniais ieškiniais, jeigu to reikės.

Mes pasitikime teisine valstybe ir teisėsaugos pareigūnų padorumu bei profesine kvalifikacija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis