Lietuvos baldininkai gali džiaugtis išties geromis perspektyvomis. Tačiau, nors augimas įspūdingas, sektorius susiduria ir su iššūkiais, kurie ilgainiui gali turėti įtakos šios pramonės srities konkurencingumui.
Rekordinis pavasaris
Statistikos departamento duomenimis, didžiausia dalis (beveik 80 proc.) Lietuvoje pagaminamų baldų keliauja į Šiaurės ir Vakarų Europos valstybes: Švediją (17,6 proc.), Vokietiją (11,5 proc.), Jungtinę Karalystę (10,4 proc.), Norvegiją (8,2 proc.) ir Daniją (7,3 proc.). Švedijos dominavimas eksporto struktūroje neturėtų stebinti, nes pagrindinė Lietuvos baldininkų produkcijos pirkėja yra švedų milžinė IKEA. Lietuva yra ketvirta pagal dydį šios bendrovės tiekėja.
Lietuvos baldų pramonė Šiaurės Europos regione turi kelis konkurencinius pranašumus. Pirma, mūsų baldininkai žinomi kaip lankstūs, individualius užsakovų poreikius puikiai įgyvendinantys verslininkai, kurie itin efektyviai vykdo veiklą. Antra, Lietuvoje palyginti pigesnė ir darbo jėga, ir medienos ištekliai. Dėl gana gerai išplėtotos miškininkystės šie ištekliai yra prieinamesni, palyginti su aplinkinėmis valstybėmis.
Sektoriaus perspektyvos puikios. Šių metų kovą lietuviškos kilmės baldų eksportas buvo rekordinis – per mėnesį jų eksportuota už 181 mln. eurų. Ekonomikai ir gyventojų pajamoms pasaulyje toliau augant, didėja ir baldų paklausa. Prognozuojama, kad per šiuos metus, palyginti su 2020 metais, pasaulio baldų rinka pašoks beveik penktadaliu (19 proc.), o iki 2025 metų ji vidutiniškai augs po 5 proc. kasmet.
Šiam spurtui didelės, žinoma, įtakos turi pandemija, daugelio šalių gyventojus paskatinusi ypatingai susirūpinti gyvenamosios erdvės komfortu ir ieškoti patogesnės gyvenamosios vietos arba tobulinti turimą. Tačiau ir virusui atsitraukus baldų paklausa neturėtų mažėti. Gyvenamojo ploto pasiūla pasaulyje auga ne taip sparčiai kaip gyventojų skaičius, tad vis mažesnė gyvenimo erdvė skatina ieškoti naujų, praktiškesnių ir patogesnių, ją taupyti padedančių sprendimų, o tai atveria veiklos nišas baldų kūrėjams ir gamintojams.
Dabar Lietuvoje didžiausias baldų pramonės iššūkis yra sparčiai didėjančios žaliavų kainos. O tai kartu su ribota medienos ir baldų plokštės pasiūla gali ateityje daryti neigiamą įtaką baldininkų pelningumui ir gamybos apimtims. Vis dėlto, medienos žaliavų sektorius yra ciklinis ir aukštų kainų laikotarpį keičia žemų kainų laikotarpis, todėl ir šįkart, tikėtina, po kurio laiko medienos žaliavų kainos stabilizuosis ir pajudės žemyn.
Dabar Lietuvoje didžiausias baldų pramonės iššūkis yra sparčiai didėjančios žaliavų kainos.
Poreikis – po naują gamyklą kasmet
Vis dėlto kiekviena lazda turi du galus. Spartus augimas gali būti susijęs ir su keliais iššūkiais, kuriuos sektoriuje veikiančiam verslui svarbu veiksmingai spręsti. Visų pirma, norėdami patenkinti šuoliais augančią paklausą ir išlaikyti pozicijas tarptautinėje tiekimo grandinėje, Lietuvos baldininkai apskritai turi didinti pardavimo mastą maždaug 75 milijonais eurų kasmet.
Norint pasiekti tokį augimą, reikėtų kone kiekvienais metais atidaryti po naują didelę baldų gamyklą. Iš dalies dėl to pastaruoju metu pastebimas ypač padidėjęs investicijų į baldų pramonės plėtrą srautas. Pavyzdžiui, 2018 metais investicijos siekė iki 80 mln. eurų, o 2019 metais jos pašoko 1,7 karto – iki 136 milijonų. Praėjusiais metais jų vertė buvo 109 mln. eurų.
Baldų sektorius yra vienas imliausių investicijoms, kurių būtinybė priklauso nuo kelių aplinkybių. Verta pastebėti, kad Europos Sąjungos baldų pramonė susiduria su keliais pagrindiniais iššūkiais. Visų pirma, konkurencija su šalimis, kurių gamybos išlaidos mažesnės. Vis labiau pastebima Kinijos skverbtis į Europos rinką, ir Kinijoje pagaminama produkcija sudaro daugiau negu pusę į Europos Sąjungą įvežamų baldų. Europos baldininkų konkurencinę kovą kiek apsunkina ir Senajame žemyne taikomi vieni aukščiausių tvarumo, kokybės ir techninių standartų, kas, suprantama, turi įtakos galutinei produkcijos kainai.
Investicijos į plėtrą, našumą ir inovacijas
Antra, vykstant tarptautinei konkurencijai, sektoriaus globalizacijai ir skaitmenizacijai, atsiranda būtinybė kurti ir diegti inovacijas, o tam reikia nemažų investicijų. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Europos baldų sektoriuje daugiausiai veikia mažos ir vidutinės įmonės, inovacijoms reikiamo finansavimo prieinamumas gali tapti kliūtimi tolesnei sektoriaus plėtrai.
Galiausiai, kaip ir daugelio kitų sričių verslas, Europos baldininkai patiria iššūkių, susijusių su visuomenės pokyčiais, tokiais kaip darbo jėgos senėjimas, jaunų darbuotojų pritraukimas, žinių perdavimas ir meistrystės išlaikymas. Nerasdamas būdų šiems kliuviniams veiksmingai spręsti, baldų sektorius ilgainiui rizikuoja tapti vis mažiau efektyvus, o kartu – ir konkurencingas.
Europos baldininkai patiria iššūkių, susijusių su visuomenės pokyčiais, tokiais kaip darbo jėgos senėjimas.
Taigi Lietuvos baldų pramonei investicijas svarbu skirti dviem kryptimis. Visų pirma, tai bendra gamybinių ir kitų veiklos pajėgumų plėtra. Pastaroji įgyvendinama intensyviai, ir tai liudijančių pavyzdžių pastaraisiais metais netrūko. Štai 2019 metais naują gamyklą atidarė bendrovė „Freda“, pernai į modernias patalpas gamybą perkėlė „Vilniaus baldai“. Iki šių metų pabaigos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje iškils naujas baldų pramonės grupės „Freda“ sandėlis, kurio statyboms paskolą suteikė SEB bankas.
Kita investicijų kryptis – našumo didinimas ir inovacijos. Įkvepiančiu šios srities pavyzdžiu galime laikyti kad ir „Vakarų medienos grupę“ (VMG), įgyvendinančią kelis projektus Naujojoje Akmenėje, tarp kurių – naujos perspektyvos principais paremta tvarios statybos ir renovacijai skirtų konstrukcijų gamykla. Pastarosios statybas ketinama pradėti šiemet, projektą įgyvendinti – per trejus metus. Klaipėdoje bendrovė įgyvendina pramonės inovacijų parko investicinį projektą. Šiame parke planuojama kurti ir diegti pramonės automatizavimo ir robotizavimo sprendimus.
Tad, žvelgiant ir į pasaulio rinkos augimo tendencijas, ir Lietuvos verslo padėtį bei investicijas, galima teigti, kad baldininkų, kaip šalies pramonės flagmanų, pozicijos tik stiprės.
