„Dabartinis projektas, kurį deryboms pateikė Europos Komisija, žinoma, toks, koks jis šiuo metu, tai jis nepriimtinas. Mes nesame naivūs, tikrai žinojome, kad skiriamos lėšos mažės, bet mūsų pozicija yra labai aiški: tas mažėjimas pagrindo turi, bet jis turi būti laipsniškas, o ne toks kritimas, kaip pasiūlyta šiuo metu“, – Žinių radijui sakė V.Šapoka.
Atkreipdamas dėmesį į mažėjančią paramą regioninei plėtrai, ministras teigė, kad susidaro įspūdis, jog Lietuva yra baudžiama už sėkmę.
„Sanglaudos politika, kuri buvo Lietuvoje tikrai sėkminga ir davė postūmį, kad gerovė Lietuvoje augtų. Gali susidaryti įspūdis, kad štai, Europos Sąjungos šalys bendrai Lietuvą baudžia už tai, kad sėkmingai vykdė politiką“, – argumentavo ministras.
Jo vertinimu, Lietuvos prioritetai yra būtent Sanglaudos politika, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, žemės ūkis.
„Žemės ūkis, jeigu tiesioginėse išmokose numatomas tam tikras didėjimas, tuo tarpu kaimo plėtros programa ten taip pat ketvirtadaliu mažesnė suma, turint omenyje, kiek Lietuvoje žmonių gyvena kaimuose, tai toks staigus kritimas gali turėti socialinių padarinių (...) Tai derybų pradžia ir, manau, padarysime tuos žingsnius, kad situacija pagerėtų“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad Lietuva, įvertinusi „Brexit“ kontekstą, situaciją ES pietuose, yra numačiusi priemonių, kurios kompensuotų galimą ES paramos mažėjimą.
„Turime eilę projektą kuriant finansines priemones, tam, kad ES lėšas, joms sumažėjus, tas lėšas pakeistų institucinių investuotojų lėšos – tai tikrai nėra pasaulio pabaiga ir situaciją suvaldysime“, – teigė V.Šapoka.
2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai praėjusią savaitę pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014–2020 metais (7,3 mlrd. eurų).
