Be to, finansų ministras pranešė, kad netrukus bus pasirašytas memorandumas tarp mokesčių inspekcijos ir visų kredito įstaigų – pagal jį paskolos su šešėliu „draugaujančioms“ įmonėms bus brangesnės.
„Kokio dydžio šešėlis, priklauso nuo to, kokio dydžio mūsų kultūros šešėlis (...). Sakyti, kad viešasis sektorius kaltas ar privatus sektorius kaltas neišeina, tai mūsų kultūros dalis, kad ir kaip skaudu tą būtų pripažinti, ir mūsų visų rūpestis, kad šitą sovietinį reliktą mes paliktume praeityje“, – konferencijoje „Šešėlinės ekonomikos priežastys: suprasti ir suvaldyti“ ketvirtadienį Vilniuje sakė finansų ministras.
Taip jis komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimą, rodantį, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje išlieka didelė, o mokesčiai yra esminė priežastis, skatinanti žmones pirkti prekes nelegaliai ar dirbti šešėlyje.
„Nemažai daryta tyrimų apie socialinių ryšių raidą pokomunistinėse valstybėse, jei žmonės norėjo aukštesnių gyvenimo standartų, tai pasitikėjimo klausimas „tu – man, aš – tau, nes bendras priešas – valdžia“ – toks modelis buvo gajus ir jis leido tais laikais turėti visai kitokius gyvenimo standartus“,– pridūrė jis.
Anot jo, ilgesio laikotarpio perspektyvoje matyti, jog šešėlis traukiasi.
„Reikia akcentuoti tai, kur vyksta pokytis. Šešėlis traukiasi – madingiau tampa mokėti mokesčius, negu juos slėpti“, – kalbėjo V. Šapoka.
Anot ministro, kovojant su šešėliu, netrukus bus pasirašytas memorandumas tarp mokesčių inspekcijos ir visų kredito įstaigų.
„Mokesčių nemokėjimas yra reali rizika, kuri turi būti įkainojama. Jeigu yra išduodamas kreditas, o tu linkęs draugauti su šešėliu, esi rizikingas, nes neaišku, kada prieisi liepto galą. Dėl to šita kaina turi būti įkainojama, ir netrukus bus memorandumas tarp mokesčių inspekcijos ir visų kredito įstaigų, kad ta kaina būtų įkalkuliuojama į kreditavimo kainą. Šešėlis turi neapsimokėti“,– aiškino V.Šapoka.
Anot jo, taip pat siūloma, kad savivaldybių finansavimas priklausytų ir nuo jose veikiančių įmonių mokamų atlyginimų „vokeliuose“.
„Kad savivalda būtų suinteresuota skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, yra įrankis, kad tos įmonės, kurios moka atlyginimus vokeliuose, o tą bendruomenės puikiai žino, jeigu pradeda mokėti oficialiai, žino, nuo to gerėja savivaldos finansai, viešosios paslaugos, ir čia yra suinteresuotas bendruomenės narys, kitaip tariant, jei ignoruoju, kad šalia manęs nemoka mokesčių, tai važinėsiu duobėtais keliais“, – sakė ministras.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas teigė, kad kovojant su šešėliu, siekiama subalansuoti paskatas ir sankcijas.
„Visuomenė yra labiau linkusi reaguoti į paskaitą negu į bausmę, todėl yra pasiūlytas sprendimų paketas, Seime priimtas dar paėjusią sesiją, orientuotas į subalansuotą požiūrį – paskata renkantis susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį tokiose srityse, kaip auklių paslaugos ar autoservisas, ar namu statybos darbai, ir taip derinama su tam tikrom griežtesnėmis baudomis“,– kalbėjo premjero patarėjas.
„Pirmą kartą ir paskutinį atidaromas mokesčių langas, pirmasis metų pusmetis, kada sudaromos galimybes susimokėti paruoštus mokesčius netaikant baudų ar sankcijų“,– pridūrė jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Ievos Veleškaitės teigimu, Vyriausybės derinimas yra nenuoseklus.
„Vienu metu turime gyventojų pajamų mokesčio siūlomą lengvatą, kita ranka atimame verslo liudijimus iš tų tikrai šešėliui imlesnių sektorių. Be to, didieji miestai ir kai kurie regionai, pavyzdžiui, auklių paslaugoms taiko verslo liudijimo lengvatą, nes trūksta tų vaiko priežiūros paslaugų, ir tai kaip vietos valdžios nuostata, noras pritraukti daugiau dirbančiųjų į tą sektorių“,– teigė I.Veleškaitė.
Jos teigimu, nenuoseklumas matomas ir didinant minimalią algą, kai kartu su neapmokestinamųjų pajamų didinimu įvedamos „Sodros“ grindys.
„Sodra džiaugiasi, kad 30 tūkst. gyventojų, kurie dirbo anksčiau už nepilną mėnesinė algą, dabar darbuojasi už ją visą, tačiau kartu matom, kad registruotų bedarbių skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 10 tūkst. žmonių“,– teigė I.Veleškaitė.
„Klausimas platesnis, vienas žmogus daugiau mokesčių sumoka, o kitas yra registruotas bedarbis ir galbūt gauna pašalpą, tai toks nenuoseklus priemonių naudojimas ir verslo formų naikinimas, kurios būtent yra tas kelias dažnai iš šešėlio pagrindinis dirbantiesiems, šiek tiek neramina“, – pridūrė ji.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovės, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, dėl per sudėtingų mokesčių šešėlis ne tik nesitrauks, bet ir didės.
„Man asmeniškai yra baisu. Mokesčių pokyčiai, apie kuriuos nesuprantame net mes, mokesčių specialistai. (...) Tikrai po tokios mokesčių reformos šešėlis nesumažės, o gali padidėti. Kol kas šiai dienai nėra žmogaus, kuris galėtų duoti atsakymą, kokie bus tavo mokesčiai kitais metais“,– kalbėjo D.Čibirienė.
LLRI tyrimas, atliktas remiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis, rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje išlieka didelė ir nepaisant ekonomikos augimo traukiasi lėtai, o net pusė Lietuvos žmonių atsigręžtų tiek į šešėlinę darbo, tiek į prekių rinką pablogėjus jų finansinei situacijai.
Šiemet kovą-balandį atliktas tyrimas parodė, kad šeši iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi, 35 proc. pirko iš nelegalių pardavėjų, trys iš dešimties teigė turintys draugų ar pažįstamų šešėlinėje darbo rinkoje.
Anot daugumos apklaustųjų visose šalyse, mokesčiai yra esminė priežastis, kuri skatina žmonės pirkti prekes nelegaliai ar dirbti šešėlyje.
