Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,9 proc., arba atitinkamai 9,964 mlrd. ir 5,306 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys.
Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,6 proc. BVP, o Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių indėlis į šalies BVP neviršijo 4 proc. ribos.
Daugiausia BVP vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje ir sudarė 145,2 proc. šalies vidurkio. Kauno apskrityje vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė 101,5 proc., likusiose apskrityse jis nesiekė šalies vidurkio, o mažiausias buvo Tauragės apskrityje – 56,8 procento.
Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,8 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Palyginti su 2018 metais, sostinės regione BVP padidėjo 6 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 3,2 proc. (vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis).
Pernai, palyginti su 2018-aisias, BVP padidėjo visose apskrityse. Sparčiausiai BVP augo Vilniaus (9,2 proc.) ir Marijampolės (8,7 proc.) apskrityse.
