Kauno apskrityje sukurta 20,5 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,6 proc., arba atitinkamai 10,165 mlrd. ir 5,272 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys.
Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,5 proc. BVP, o Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių indėlis į šalies BVP neviršijo 4 proc. ribos.
Daugiausia BVP vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje ir sudarė 144,6 proc. šalies vidurkio. Kauno apskrityje vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė 101,7 proc., likusiose apskrityse jis nesiekė šalies vidurkio, o mažiausias buvo Tauragės apskrityje – 54,7 procento.
Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,8 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Palyginti su 2019 metais, sostinės regione BVP pernai smuktelėjo 0,1 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,2 proc. (vertinant pokyčius praėjusių metų kainomis).
Pernai BVP sparčiausiai augo Telšių (2,9 proc.), Marijampolės (2,6 proc.) ir Utenos (2,5 proc.) apskrityse, o Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse sumažėjo.
