Šių metų Vilniaus biudžetas siekia 1 mlrd. 377 mln. Lt. Anot mero Artūro Zuoko, tai yra 170 mln. Lt mažiau nei buvo pernai. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, liekanti Vilniuje, yra viena mažiausių nuo 2001 metų, tad miestas grįžta į tuos metus pagal savo finansinius išteklius. „Vienam Vilniaus miestui tenkanti GPM dalis yra mažiausia tarp visų Lietuvos savivaldybių, jau nekalbant apie Rygą ir Taliną“, – piktinosi meras.
Mero teigimu, jis buvo susitikęs su naujosios Vyriausybės nariais, tad yra vilties, kad pavyks suplanuoti kitų metų biudžetą taip, jog miesto skolos neaugtų, galbūt mažėtų. O tam reikėtų padidinti GPM dalį, taip pat ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, vykdant europinius projektus.
Vilniaus tarybos opozicijos atstovai nėra tikri, kad visos miesto problemos susijusios tik su mažu savivaldybės finansavimu. Esą valdantieji galėtų racionaliau panaudoti turimas lėšas, atsisakyti brangių, bet nelabai būtinų miestui projektų, tokių kaip taksi bendrovė „Vilnius veža“, oro linijų bendrovė „Air Lituanica“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Vidas Urbonavičius kaip pavyzdį nurodė 8 mln. Lt, kurie bus perskirstyti ir didžioji jų dalis skirta buvusiai bendrovei „Šiaurės miestelis“, vadinasi, atiteks oro linijų bendrovei. „Vilnius veža“ bendrovei skirta 400 tūkst. Lt.
Meras kritika atmeta. Esą net ir turint nedaug lėšų būtina jų dalį skirti naujų projektų vystymui. „Jeigu turite saują grūdų, tai dalį jų reikia palikti maistui, bet dalį vis tiek turite pasėti, kad jie sudaigintų naują derlių. Tad net ir nedidelę dalį turime skirti tam, kad mieste vyktų ekonominis gyvenimas, būtų kuriamos darbo vietos, pritrauktume investuotojus, nes kitaip neturėsime papildomų pajamų. Tik investicijų skatinimas gali mums padėti gauti didesnes pajamas“, – kalbėjo miesto vadovas.
A.Zuokas taip pat nusistebėjo, kad opozicija neturėjo siūlymų svarstant biudžeto projektą komitetuose. Anot mero, oro linijoms pinigų bus skirta tiek, kiek numatyta tarybos sprendimais, be to buvo pritraukta investuotojų, skyrusių projektui apie 2 mln. Lt. Tačiau esą šio projekto nauda neginčijama: turėtų atsirasti daugiau nei 1200 naujų darbo vietų.
V.Urbonavičiaus teigimu, sutaupyti miestas tikrai galėtų ir kitose srityse, tačiau to nesistengiama daryti. Jeigu lėšų ir atsiranda perskirsčius biudžetą, jos tuoj pat išdalinamos. „Apie taupymą nėra galvojama, negalvojama apie diržų susiveržimą. Vėl skolinamasi 80 mln. Lt iš Finansų ministerijos ir bankų, o tai papildoma skolų našta“, – kalbėjo TS-LKD atstovas.
Jis teigė matąs, kad miesto išlaidas sumažintų atnaujintas miesto apšvietimas, tačiau konkursas vis dar nebaigtas, sutvarkyta viešojo transporto sistema. Esą konservatorių valdymo laiku, kai mero pareigas ėjo Vilius Navickas ir Raimundas Alekna, buvo gerokai sumažintas savivaldybės valdymo aparatas, tačiau dabar vėl jis išsipūtė, o pridėjus naująsias viešąsias įstaigas – etatų skaičius, išlaikomas iš biudžeto, dar padidėjo.
Tačiau valdančiųjų balsais biudžetas buvo patvirtintas. Jį palaikė 34 iš 51 tarybos nario, 11 buvo prieš.
