Pasak grupės, toks sprendimas yra planuotas ir susijęs su įsipareigojimais vienam iš projekto finansuotojų – Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA), administruojančiai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Jėgainės statybos projektą „Lietuvos energijos“ įmonė Vilniaus kogeneracinė jėgainė įgyvendina su Europos Komisijos parama (iki 140 mln. eurų), gavusi Europos investicijų banko paskolą (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis lėšomis.
Atliekomis ir biokuru kūrenamos jėgainės instaliuota elektros gamybos galia siekia 92 MW, o šilumos gamybos galia – apie 229 MW. Jos pagamintos elektros energijos užteks patenkinti apie 230 tūkst. namų ūkių poreikio. O šilumos – apie 50 proc. Vilniuje centralizuotai tiekiamos šilumos kiekio.
Grupės teigimu, skaičiuojama, kad pradėjus veikti jėgainei, šilumos vartotojai per metus vidutiniškai sutaupys apie 13 mln. eurų, taip pat regiono gyventojai papildomai, išvengdami atliekų šalinimo sąvartynuose, vidutiniškai per metus sutaupys apie 10 mln. eurų.
Jėgainė komercinę veiklą pradės 2020 metų pirmoje pusėje.