„Sunku patikėti, kad “Dalkia„ atsitiktinai sugalvojo investuoti būtent Vilniuje. Juolab kad šilumos ūkio nuomos sutartis gana greitai baigsis“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė buvęs sostinės meras Raimundas Alekna.
Opozicijos atstovai svarsto, kad „Dalkia“ investicijos leistų įsitvirtinti sostinės šilumos ūkyje ilgiau negu iki 2017 metų, kai baigsis Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis.
„Būtų itin naivu tikėtis, kad tokia bendrovė kaip “Dalkia„, neturėdama jokių garantijų dėl ateities, imtų ir padarytų paslaugą Vilniui. Vienaip ar kitaip, kai ateis tie 2017 metai ir jei bus skelbiamas naujas konkursas išnuomoti Vilniaus šilumos ūkį, ši pastatyta biokuro katilinė tikriausiai suvaidintų lemiamą vaidmenį “Dalkia„ naudai“, – mano R.Alekna.
Dar prieš metus, miestą valdant tuomečiam merui konservatoriui Viliui Navickui, „Dalkia“ siūlėsi investuoti į biokuro katilinę, tačiau mainais reikalavo pratęsti miesto šilumos tinklų nuomos sutartį, kuri baigsis 2017 m., iki 2037-ųjų.
Prieš metus 18 MW galios biokuro katilinę, kainavusią apie 19 mln. litų pasistačiusi bendrovė „Grigiškės“ ėmėsi gaminti šilumą ir ja aprūpinti visą Grigiškių miestelį, bet netikėtai be jokio įtikinamo paaiškinimo buvo atjungta nuo maždaug 700 metrų ilgio šilumos trasos, kuria tiekė šilumą. Katilinės pajėgumas šiandien neišnaudojamas, o šilumos trasa stovi nenaudojama.
Įmonių grupės „Arvi“ vadovai taip pat ne kartą yra minėję, kad dujas galėtų pakeisti biokuru, tačiau dėl nepanaudotų dujų atsargų bendrovei gresia milžiniškos baudos.
Biokuro katilinę pasistatė ir „Vilniaus degtinė“, tačiau valdžios pažadai, kad energiją iš jos fiksuotu tarifu supirks įmonė „Lesto“, nebuvo tesėti – fiksuoto tarifo staiga neliko.
