Vilniaus universiteto profesorė Valentina Dagienė pasakoja, kad jau 1980-aisiais buvo paskelbtas akademiko A.Ershov straipsnis „Programavimas – naujasis raštingumas“. Bet tuo metu tas teiginys nebuvo aktualus.
„Galima skelbti įvairias idėjas, bet jei nėra priemonių joms įgyvendinti, jos lieka negyvos. Prieš keliasdešimt metų programas kūrė labai maža žmonių grupelė, panašiai, kaip J.Gutenbergo laikais buvo labai nedaug galėjusių spausdinti knygas. Šiandien kurti programas gali kone visi norintys: viena vertus, dauguma turi tam tinkamus įrenginius, kita vertus, yra atvirų programų, jas galima pritaikyti pagal individualius poreikius“, – sako profesorė.
„Perspektyva, kad robotai, ypač patys naujausi ir moderniausi, bus kiekvienuose namuose, atrodo kiek egzotiškai. Jų kainos dar labai didelės. Tačiau patys paprasčiausi – skalbyklės, indaplovės, savaeigiai dulkių siurbliai, žaliapjovės, šiltnamiai, visi tie įrenginiai, kurie atlieka darbus patys, be žmogaus pagalbos, jau yra įprasti. Bet į mūsų kasdienybę ateis ir tie, apie kuriuos žinome iš naujienų apie technologijas – kaip kad atėjo kompiuteriai, turime tam ruoštis“, – sako profesorė. Ir pabrėžia, kad mums būtina mokytis būti kūrėjais – todėl programos turi būti prieinamos ir gimtąja kalba, nemokamai.
Programų lokalizavimas – ne tik vertimas
Atsižvelgdamas į lietuvių kalbos ir kultūros ypatumus, Vilniaus universitetas šiuo metu kuria originalią programinės įrangos lietuvinimo kokybės ekspertinio vertinimo elektroninę paslaugą. Siekiama sukurti automatinio išteklių vertinimo, grafinės sąsajos vertinimo komponentus kai kurioms, tiksliai apibrėžtoms sritims. Tačiau sudėtingesnį, keletą sričių apimantį vertimą, atliks žmogus. Žmogus dar ilgai turės peržiūrėti, taisyti kompiuterių verčiamus tekstus, „mokyti“ mašinas kalbos niuansų, turiningesnių ir tikslesnių pasakymų.
Sukurta paslauga suteiks galimybę vertėjams, vertimo įmonėms, valdžios institucijoms, programinės įrangos kūrėjams įvertinti lokalizuotos programinės įrangos kokybę, suvienodinti naudojamą terminologiją, pagerinti programų kokybę.
„Programų lokalizavimas nėra tik jų išvertimas ar sulietuvinimas, tai ir jų pritaikymas Lietuvos vartotojams. Juk būtina atsižvelgti į šalies specifiką, programos kontekstą, tikslinę auditoriją ir kitus dalykus. Svarbiausia, kad programos teikiami pranešimai ne tik būtų išversti į lietuvių kalbą, bet dar būtų tikslūs ir prasmingi“, – sako prof. V.Dagienė.
Lokalizuotą programinę įrangą galės visi parsisiųsti iš interneto svetainės www.raštija.lt. Darbus, finansuojamus Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, planuojama atlikti iki 2021 metų.
Bus lokalizuota ši programinė įranga:
– Mobiliųjų įrenginių programėlių (angl. apps) kūrimo priemonės „App Inventor“;
– Duomenų statistinio apdorojimo paketas „R“ ;
– Interneto svetainių interaktyviojo kūrimo priemonė Joomla!;
– Raštinės paketo „LibreOffice“ lokalizacijų atnaujinimas.
Rašyti ir programuoti – vienodai svarbu
Vertindami šį projektą neturėtume manyti, kad jis naudingas tik todėl, kad programos lietuviškos ir nemokamos.
„Jeigu anksčiau raštingas buvo tas žmogus, kuris mokėjo skaityti ir rašyti, paskui buvo svarbu gebėti naudotis kompiuteriu, tai dabar raštingas žmogus turi būti ne tik skaitantis, rašantis, gebantis naudotis įvairiomis kompiuterinėmis programomis, bet ir jas kuriantis“, – sako profesorė V.Dagienė. Taip pat ji pabrėžia, kad turi omenyje programavimą plačiąja prasme. Tai nereiškia, kad būtina mokėti sudėtingas programavimo kalbų konstrukcijas ir daugybę techninių dalykų. „Kaip ir kalbėdami – turime gebėti taikyti pagrindines gramatikos taisykles. Kurti, tobulinti, keisti programas darosi vis lengviau ir paprasčiau. Kaip namai statomi iš blokų – jau retai iš atskirų plytų, taip ir programavimas – tampa vis paprastesnis. Yra daugybė galimybių kurti, taikyti, testuoti programas, būtini tam tikri pagrindai ir konceptualios žinios“, – aiškina profesorė. Jos teigimu, būtent visuomenės įtraukimas į programų kūrimą, jų adaptavimą darytų ją raštingesne.
Naudingas ir gyventojams, ir smulkiajam verslui
Profesorė V.Dagienė džiaugiasi, kad darbai vyksta, ir labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių apie tai ne tik sužinotų, bet ir imtų naudotis visomis galimybėmis. Juk sulietuvintų technologijų sklaida gali prisidėti prie ekonominės infrastruktūros plėtros, bus skatinama įmonių, ypač mažų ir vidutinių, tarpusavio sąveika, tai turės teigiamos įtakos regionams.
Pasak pašnekovės, atlikti lokalizavimo darbai sudarys palankias galimybes Lietuvos gyventojams naudotis informacinės visuomenės teikiamais pranašumais, sėkmingiau tobulinti gebėjimus ir konkuruoti darbo rinkoje. Bus sumažinta socialinė gyventojų atskirtis, nes visi, net nemokantys užsienio kalbų, galės pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Kadangi programos nemokamos, jomis gali naudotis bet kas.
Kurti, tobulinti, keisti programas darosi vis lengviau ir paprasčiau.
Pavyzdžiui, smulkūs verslininkai, ūkininkai, žmonės, kurie nemoka anglų kalbos, nėra tokie lankstūs, kad ją išmoktų, ir neturi lėšų samdytis ją mokančius specialistus, gali pasinaudoti programomis lietuvių kalba.
„Žmonėms patogiau naudotis gimtąja kalba. Jau dabar dauguma vartotojų turi mobiliuosius įrenginius, kuriuose įdiegta mobilioji operacinė sistema „Android“, kuri projektuojama pasitelkiant atviro kodo principus“, – aiškina profesorė V.Dagienė. Ji sako, kad atviro kodo sprendimai plačiai naudojami populiariausiose mokslo tyrimų srityse: didieji duomenys, giluminis mašininis mokymasis, debesų kompiuterija, daiktų internetas ir kt. Įprastais mokslininkų įrankiais tampa atviro kodo statistinis paketas R ir programavimo kalbos „Phyton“ atviro kodo aplinkos.
Pašnekovė akcentuoja, kad vienas atviro kodo programas aktualiau lokalizuoti už kitas. Jas atsirinkti galima pagal programų paskirtį (pvz., ar programa skirta IT administratoriams, tinklo infrastruktūrai formuoti, ar eiliniam vartotojui).
„Ryškėja požiūris, kad serverio dalies ir kitų, tik IT specialistams skirtų programų, nebūtina lietuvinti. Paprastam vartotojui skirta lokalizuoti originali programa turi būti funkcionali, patikima, saugi, paklausi Lietuvoje įvertinus vartotojų skaičius ir naudojimo sritis“, – sako ji.
Lokalizuotos programos padeda mažinti atskirtį.
Profesorė V. Dagienė pastebi, kad lokalizuodami programas, palyginti su kitomis ES šalimis, nei pernelyg atsiliekame, nei pirmaujame: „bet reikia dirbti, nes vos tik sustosi, tuoj pat būsi uodegoje. Mums svarbu mažinti visos šalies piliečių atskirtį – visapusišką, ir pirmiausia, ekonominį, socialinį. Čia kone pusės ES šalių problema – per didelė gyventojų atskirtis. Mes turime apie 20 proc. gerai gyvenančių žmonių. Bet yra per didelė žmonių grupė, kuriai reikia pagalbos, kurie pasyvūs, kuriems trūksta kritiško mąstymo. Piliečių įtraukimas į kompiuterių programų vertimą, tvarkymą, testavimą, diskusijas gerintų ir jų skaitmeninį raštingumą, ugdytų pilietinį aktyvumą.“
Lokalizuotos programos irgi padeda mažinti atskirtį. „Norint jomis naudotis, nereikia mokytis anglų kalbos. Tai aktualu ne tik vyresniems, bet ir jauniems, nes, pavyzdžiui, pranešimai gimtąja kalba spartina darbą. Be to, nepamirškime ir to, kad lietuvių kalba turi būti lygiateisiškai vartojama visose srityse“, – sako profesorė.
Ji neabejoja, kad mažos tautos turi kalbėti keliomis užsienio kalbomis, bet savo valstybėje turi užtikrinti visavertį bendravimą gimtąja kalba. O jis vis labiau persikelia į virtualią erdvę.
