Šią spragą bandys užpildyti Vilniaus universiteto Verslo mokykla , pasirašydama bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvivo verslo mokykla. Mokslininkai imsis pakankamai naujos verslo tyrimų srities – tirs Ukrainos verslo veikimo galimybes ir siūlys galimas verslo organizavimo formas karinių konfliktų metu.
VU Verslo mokyklos direktorės dr. Birutės Miškinienės teigimu, nors bendradarbiavimo aplinkybės yra nulemtos dramatiškų įvykių, planuojami bendri tyrimai yra nepaprastai reikšmingi. „Karo akivaizdoje kiekvienas privalome daryti tai, ką mokame geriausiai. Kaip organizacija ir bendruomenė nuo pat pradžių rėmėme Ukrainą, su partneriais pasirūpinome, kad Ukrainos studentai gautų stipendijas ir galėtų tęsti studijas.
Esame tikri, kad ir VU Verslo mokyklos tyrėjų įsitraukimas taip pat svarbus. Verslo ekosistemos gyvybingumas yra reikšmingas karo nualintai Ukrainos ekonomikai, tačiau objektyvaus situacijos vertinimo ir tyrimų kaip jį palaikyti praktiškai nėra. Tad mūsų mokslininkų pastangos bus sutelktos ties šia sritimi“, – teigia dr. Birutė Miškinienė.
Ukrainos katalikiškasis universitetas yra privati aukštoji mokykla, veikianti Lvive nuo 2021 m. Šešiuose universiteto fakultetuose studijuoja daugiau kaip 2 tūkst. studentų. Universitetui priklausanti Lvivo verslo mokykla siūlo rinkodaros, technologijų, inovacijų, personalo valdymo magistrantūros studijas taip pat verslo vadybos studijas aukščiausio lygio vadovams (Executive MBA), rengia mokymus ir teikia konsultacijas organizacijoms.
Paskata ieškoti akademinių partnerių Ukrainoje ir plėtoti verslo valdymo karo sąlygomis tyrimus kilo, kai VU Verslo mokykloje pradėjo dirbti mokslininkė iš Ukrainos Nataliya Lahotska. Bėgdama nuo karo su dviem nepilnamečiais vaikais, ji kreipėsi į įvairius Europos universitetus, prašydama suteikti galimybes dirbti. Į prašymą atsiliepusi VU Verslo mokykla mokslininkę įdarbino, universitetas neatlygintinai suteikė būstą.
Pasak VU Verslo mokyklos direktorės dr. B. Miškinienės, pirma reakcija buvo tiesiog žmogiška – padėti šeimai įsikurti, suteikti saugią, palaikančią aplinką, kuri padėtų bent šiek tik užmiršti patirtus karo baisumus, o vėliau imta ieškoti būdų, kaip užtikrinti ir mokslinės karjeros tęstinumą. Tai pavyko įgyvendinti pasitelkus Lietuvos mokslo tarybos ir Mariaus Jakulio Jason fondo finansinę paramą.
„Tikime, kad galimybė tęsti karo nutrauktą profesinę veiklą yra labai svarbi kiekvienam žmogui, o ypač mokslininkui. Jau dabar matome, kokias galimybes tai atveria: formuojasi nauji akademinio bendradarbiavimo tinklai, atsiveria unikalios tyrimų galimybės, kurios praturtins vadybos kompetencijas tarptautiniu lygiu, o Ukrainai padės greičiau atgaivinti verslo sektorių“, – teigia Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, Mariaus Jakulio Jason fondo vadovė.
N.Lahotska dirbo jaunąja tyrėja Lietuvai vėl prisijungus prie globalaus verslumo stebėsenos tyrimo (angl. „Global Entrepreneurship Monitoring“ (GEM), taip pat su VU Verslo mokyklos tyrėjais tiria verslo organizacijų elgesio pokyčius Ukrainoje karo metu. Šiuo metu mokslininkė yra grįžusi į Ukrainą ir renka duomenis apie Ukrainos verslo įmonių situaciją, o VU Verslo mokykloje dirba nuotoliniu būdu.
„Verslo mokyklos Ukrainoje yra labiau orientuotos į verslo praktikus ir dažniausiai siūlo magistrantūros studijas jau patirties sukaupusiems profesionalams. Dėl labiau praktinės ir konsultacinės specializacijos Ukrainoje neturime stiprių verslo tyrimų tradicijų, tad patirtis VU Verslo mokykloje man kaip mokslininkei yra labai naudinga.
Vien ko verta galimybė tapti Lietuvos tyrėjų komandos dalimi globalaus verslumo stebėsenos tyrime – viliuosi, kad pasibaigus karui mano patirtis padės ir Ukrainai greičiau prisijungti prie šios iniciatyvos ir stebėti savo šalies verlsumo indeksą“, – apie patirtį Lietuvoje pasakoja N.Lahotska.
Kalbėdama apie Ukrainos verslo ekosistemos tyrimus karo metu, mokslininkė įsitikinusi, kad nepaisant visko, karas yra viena iš žmonijos veiklos ir gyvavimo formų, tad jos ignoruoti mokslas negali. „Tyrimai karo metu svarbūs ne tik todėl, kad būtų surinkti faktai. Daug svarbiau juos išsaugoti, įvertinti ir išmokti pamokas“, – įsitikinusi mokslininkė iš Ukrainos.
