Savo 81 metų mamai, vienai gyvenančiai dviejų kambarių bute, kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį bandęs gauti vilnietis Svajūnas vargo net penkis mėnesius – vyro prašymas buvo nuolat atmetamas.
„Aš norėjau padėti mamai. Reklamuojama, kad nestovėkite eilėse, susitvarkykite šildymo ir karšto vandens kompensacijas elektroniniu būdu, pateikdami paraišką per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje pateikiau prašymą, tačiau gavau pranešimą, kad nepavyko gauti duomenų iš Registrų centro, dėl to prašymas atmestas.
-
Viskas apie būsto šildymo išlaidų kompensaciją: pasitikrinkite, ar ji jums priklauso
-
Gyventojai jau gavo šildymo sąskaitas už gruodį: nors žadėta, kad bus mažesnės, pigiau mokės ne visi
-
Šildymo sąskaitos gąsdina ir bažnyčias
-
Panevėžio rajono gyventojai priblokšti: šildymo kainos pasiekė neregėtas aukštumas
Ne dėl to, kad mama neturi teisės į tokią kompensaciją, o dėl to, kad sistemos neveikia“, – pasakojo Svajūnas.
Vyras persiuntė 15min informaciją iš SPIS sistemos, kur matyti, kad prašymas atmestas nepavykus gauti duomenų iš Gyventojų registro.
Kodėl atmetė jo prašymą ir kodėl SPIS sistema negauna duomenų iš registrų, Svajūnas iš pradžių net nesuprato – galvojo, kad tai įvyko dėl sistemos apkrovos. Tad du kartus per mėnesį vyras toliau bandydavo iš naujo pateikti prašymą, bet kaskart – nesėkmingai. Svajūnas tikina iš viso pateikęs daugiau nei 30 prašymų.
„Per šitą laiką mes su mama per jos el. bankininkystę pasitikrinome, kad duomenys Registrų centre yra korektiški, tačiau pati paraiška kiekvieną kartą atmetama. Manau, kad tokių žmonių, kurie negali pateikti prašymo, yra ne viena mama, tai sisteminė problema“, – mano Svajūnas.
Tiesa, 15min anksčiau rašė, kad kai kurie vilniečiai, kuriems pavyko pateikti paraiškas, kompensacijų nesulaukia ir porą mėnesių. Tačiau vėluoja ne tik kompensacijos dėl šildymo – pinigai nepasiekia ir dėl įvairių išmokų besikreipiančių vilniečių.
Į redakciją parašiusi bedarbė vieniša mama Agnė (vardas pakeistas) skundėsi, kad jau kelintą kartą kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl socialinės išmokos, skiriamos trims mėnesiams. Jei anksčiau moteris sužinodavo atsakymą per kelias savaites, dabar atsakymo tenka laukti ir tris mėnesius.
„Prašymą teikiau spalio mėnesį ir tik sausio viduryje gavau patvirtinimą, kad išmoka bus išmokėta. Žmonėms, kurie kreipiasi dėl šios išmokos, ji yra svarbi“, – 15min teigė moteris, mananti, kad su ta pačia problema susiduria ir kiti vilniečiai.
Turi išnagrinėti per mėnesį, bet atsakymo nėra ir po kelių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, už piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams administravimą atsakingos savivaldybės – jos nagrinėja socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų prašymus.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas15min pripažino, kad išmokos vėluoja – nors gyventojų prašymai socialinei pašalpai arba kompensacijai gauti turėtų būti išnagrinėjami per mėnesį, šis procesas užsitęsia gerokai ilgiau.
„Mėnesio termino įprastai pakanka, tačiau Seimui išplėtus kompensacijas už šildymą galinčių gauti gyventojų ratą, prašymus teikiančių žmonių smarkiai padaugėjo – per šių metų rugsėjį ir spalį Vilniaus savivaldybė gavo 3 kartus daugiau prašymų skirti kompensacijas nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso vien dėl kompensacijų už šildymą šiam šildymo sezonui iki šiol priimta apie 60 tūkst. prašymų“, – aiškino G.Grubinskas.
Ministerija pridūrė, kad gyventojų domėjimas galimybe kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavimo vis dar aktyvus. Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-gruodžio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo daugiau kaip 2 kartus.
Tad, pasak G.Grubinsko, savivaldybė deda maksimalias pastangas nagrinėti prašymus kaip įmanoma greičiau – jie esą nagrinėjami ir savaitgaliais, pasitelkiami kitų pareigybių specialistai, turintys kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir priimti sprendimus.
Seimui išplėtus kompensacijas už šildymą galinčių gauti gyventojų ratą, prašymus teikiančių žmonių smarkiai padaugėjo.
„Visgi kompensacijų ir pašalpų prašymų nagrinėjimas yra sudėtingas procesas, kurio metu yra renkami duomenys iš įvairių registrų. Priėmus gyventojo prašymą nagrinėjimui ir pamačius, kad trūksta sprendimui priimti reikalingų duomenų ar dokumentų, skubiai susisiekiama su gyventoju ir susitariama dėl reikalingų duomenų patikslinimo, o juos gavus – priimamas sprendimas. Apgailestaujame, kad net ir organizuojant darbą maksimaliu krūviu, gali būti vėlavimų priimant sprendimus per teisės aktais nustatytus terminus“, – komentavo G.Grubinskas.
Kalta ir neveikianti ministerijos sistema?
Tačiau smarkiai išaugęs prašymų skaičius – ne vienintelė vėlavimo išnagrinėti prašymus priežastis. Nuo rugpjūčio iki sausio mėnesio nesėkmingai paraišką šildymo kompensacijai SPIS sistemoje teikęs Svajūnas įsitikinęs, kad prašymo nepavyksta pateikti, nes SPIS sistema dėl techninių priežasčių tiesiog negauna duomenų iš šalies registrų.
„Kai skambinau pirmą kartą į ministeriją, man pasakė, kad šias problemas žino ir davė atsakingo darbuotojo mobilaus telefono numerį – tačiau juo niekas neatsiliepė.
Kiek laiko mums reikėjo, kad suprastumėme, jog čia ne mūsų problema. Galvojau, kad sistema apkrauta, dėl to niekas nepavyksta, o priežastis paprasta – nėra tinkamo duomenų apsikeitimo tarp sistemų. Jei mamai nepadėčiau, tai kaip sunku būtų tokiems žmonėms apginti savo elementarias teises dėl prašymo pateikimo – jau nekalbant apie tai, ar kompensacija bus suteikiama, ar ne“, – stebėjosi Svajūnas.
Įdomiausia istorijos dalis, pasak jo, kad prisiskambinus į SPIS ir ministeriją, jam buvo pasiūlytas atvirkštinis variantas nei kad skelbiama per žiniasklaidą, kur raginama naudotis el. būdu pateikti prašymą.
„Nors skelbiama, kad nestovėkite eilėse, o teikite prašymą per SPIS sistemą, mums buvo pasiūlyta grįžti į gyvą eilę. 81 metų mamą turėčiau tįsti į gyvą eilę“, – piktinosi Svajūnas.
G.Grubinskas patvirtino, kad išmokos ir kompensacijos vėluoja ne tik dėl didelio prašymų skaičiaus, bet ir dažnai neveikiančios arba stringančios SADM valdomos SPIS sistemos – ji būtina specialistams, norint priimti sprendimus dėl kompensacijos skyrimo.
„Netinkamas SPIS sistemos darbas turi įtakos ne tik gyventojams, teikiantiems prašymus, bet ir specialistams, kurie be šios sistemos negali užbaigti duomenų registravimo ir prašymų nagrinėjimo“, – neslėpė G.Grubinskas.
Nors skelbiama, kad nestovėkite eilėse, o teikite prašymą per SPIS sistemą, mums buvo pasiūlyta grįžti į gyvą eilę. 81 metų mamą turėčiau tįsti į gyvą eilę.
Gyventojams, kuriems nepavyksta užpildyti prašymų per SPIS sistemą, jis patarė kreiptis į savivaldybę tiesiogiai: atvykus gyvai, skambinant telefonu arba atsiunčiant prašymą el. paštu.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai gynėsi, kad jokių problemų dėl neveikiančių sistemų nėra, o Svajūno atvejis – vienetinis.
„SPIS pagalbos centro duomenimis, tokia situacija yra vienetinė ir kitų panašių problemų nėra registruota. SPIS ir Registrų centro sistemos problemų šiuo metu nenustatyta”, – tikino ministerijos atstovai.
Visgi Svajūno istorija susidomėjus 15min žurnalistams, problema išsisprendė per mažiau nei savaitę – prašymas sėkmingai priimtas nagrinėjimui. Ministerija informavo, kad SPIS pagalbos centro komandai pavyko identifikuoti asmenis, teikusius prašymus ir kreiptasi į Gyventojų registrą dėl gaunamos klaidos. Vėliau ministerija pranešė, kad SPIS pagalbos centro darbuotojai kreipėsi į gyventoją, kad vėl pateiktų prašymą.
„Matyt po jūsų domėjimosi šia problema buvo gautas pranešimas iš SPIS.lt, jog duomenys buvo atnaujinti ir reikėtų pabandyti pateikti prašymą iš naujo. Pabandžius pateikti prašymą šį kartą prašymą pateikti pavyko. Konstatuoju, jog tai pavyko po beveik 5 mėnesių nuo 2022 rugpjūčio pabaigos susirašinėjimo ir kitų vargų įrodinėjant, kad SPIS sistema neveikia", – pabrėžė Svajūnas.
Kompensacija priklauso už visą šildymo sezoną
Vilnietis Svajūnas tikina, kad be penkis mėnesius užtrukusio bandymo pateikti prašymą dėl šildymo kompensacijos, susidūręs su dar viena problema – nors skelbiama, kad prašymą galima pateikti už visą šildymo sezoną, jis tikino per SPIS sistemą sugebėjęs teikti prašymą tik už du mėnesius atgal: lapkritį ir gruodį.
Tačiau tiek ministerija, tiek savivaldybė patikino, kad pateikti prašymą dėl kompensacijų galima iki šildymo sezono pabaigos. Tai reiškia, kad priklausančias kompensacijas gyventojai gali gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų.
„Gyventojo prašome kreiptis į SPIS pagalbos centrą klausk@spis.lt ir pateikti ekrano nuotrauką, kurioje matytųsi, kur tiksliai bandoma nurodyti mėnesius, kokios gaunamos klaidos. Taip pat prašome gyventojo aktyviai bendradarbiauti su pagalbos centro komanda, siekiant kaip galima greičiau išsiaiškinti problemos priežastis. Neturėdami vaizdinės informacijos, negalime tinkamai išanalizuoti ir vertinti situacijos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad daugiau panašaus pobūdžio skundų iš gyventojų nesame gavę”, – informavo ministerija.
