Vilnietė Eglė (tikrasis merginos vardas redakcijai žinomas, – red. past.) šiandien tikina jau galinti lengviau atsikvėpti. Trejus metus nuolat sukusi galvą, kaip grąžinti pasiimtus vartojimo kreditus, besiskolinusi iš vienų bendrovių, kad grąžintų kitoms, dabar ji turi vieną paskolą ir, kaip pati sako, nedideles palūkanas. Todėl žada skolą grąžinti per metus, o ne dvejus, kaip baiminosi dar visai neseniai.
Kreditas mėnesiui
„Maždaug prieš trejus metus dar studijuodama nusprendžiau įsidarbinti. Teko dirbti įvairiuose darbuose – nuo padavėjos iki kitokių.
Vienas vėlesnių ir rimtesnių darbų buvo, kai pagal verslo liudijimą įsidarbinau vienoje įmonėje. Bet pasirašiau sutartį net nepagalvodama apie tai, kad jeigu kuri nors pusė ją nutrauks, aš turėsiu grąžinti dalį savo atlyginimo. Viskas nuo to ir prasidėjo“, – savo skolų istorijos pradžią prisiminė Eglė.
Mergina teigė labai bijojusi apie situaciją pasakoti savo tėvams – visada buvusi itin savarankiška ji nedrįso pasakyti, kad darbą turi, bet su juo kilo ir rimtų sunkumų.
„Mano pirma ir pati didžiausia klaida, kurią padariau, buvo paimti kreditus, kurie turi būti grąžinami per mėnesį. Tuo metu tai buvo populiariausi kreditai visoje Lietuvoje, visur reklamuojami. Man atrodė viskas labai paprasta – tėvai perves kito mėnesio pinigus ir aš viską padengsiu. Aš tiesiog nepaskaičiavau. Suma atrodė labai maža, gal apie 600 Lt, viskas turėjo labai greitai pasibaigti. Bet mėnesio pabaigoje atidaviau viską, ką turiu, ir likau be nieko. Turėjau vėl iš kažko gyventi. Tada kreipiausi į kitą kreditų bendrovę, kuri paskolos grąžinimą išdėliojo per tris mėnesius“, – pasakojo Eglė.
Grąžino, bet ėmė vėl
Suma atrodė labai maža, gal apie 600 Lt. Bet mėnesio pabaigoje atidaviau viską, ką turiu, ir likau be nieko. Tada kreipiausi į kitą kreditų bendrovę, kuri paskolos grąžinimą išdėliojo per tris mėnesius, – pasakojo Eglė.
Ir tai buvo ne pabaiga: „Jauni žmonės yra maksimalistai. Aš dabar puikiai žinau, kur padariau klaidą ir kodėl taip nutiko. Bet tada... Aš pasiėmiau ir vienu momentu lyg ir viską buvau grąžinusi, tačiau iškilo vėl klausimas – jau neatsimenu, ar norėjau vykti į kelionę, ar kažką skubiai įsigyti, bet pasiėmiau vėl.
Įsisuko toks ratas: reikia grąžinti, pasiimi dar. Tu bandai per kitas kredito įmones refinansuoti savo senas skolas, bet tai yra neįmanoma. Blogiausias sprendimas buvo pirmasis kreditas, kurį reikėjo grąžinti per mėnesį. Jie ėmė vilktis, vilkosi, vilkosi, vilkosi. Aš vis pratęsdavau. Vėliau ėmiau paskolas ilgesniam laikui, jas grąžindavau, bet tai didžiajai skolai niekaip neišėjo sukaupti pinigų ir vienu metu grąžinti.“
Nenorėdama mokėti delspinigių mergina vis pratęsdavo tos paskolos grąžinimo terminą, kas, kaip skaičiuoja dabar, kainavo papildomai apie pusę paimto kredito sumos. Klimpdama šiame liūne Eglė pakeitė darbą, dabar gauna, kaip pati sako, solidų atlyginimą, po truputį ėmė grąžinti skolas, tačiau galutinai viską sumokėjusi būtų geriausiu atveju tik 2017 metų pabaigoje.
Todėl ji pabandė rasti išeitį, kad galėtų bent jau mokėti vienai įmonei vieną paskolą. Kaip sako pati Eglė, vien tam, jog nereikėtų daryti begalės įmokų, nuolat sekti atsiskaitymo grafikų ir pan. Ji atrado Lietuvoje dar naują paslaugą – tarpusavio skolinimo platformą.
Skolinasi vieni iš kitų
Tarpusavio skolinimo platforma paremta tuo, kad žmonės skolina pinigus vieni kitiems. Kaip sako platformą valdančios įmonės „Finansų bitė“ vadovas Laimonas Noreika, poreikis paslaugai yra tiek tarp norinčiųjų pasiskolinti, tiek tarp norinčiųjų „įdarbinti“ savo pinigus, ypač turint omeny itin žemas indėlių palūkanas bankuose.
„Žmogus, kuriam reikia dėl kažkokių priežasčių pinigų, ateina pas mus, teikia paraišką, sutinka, kad mes jį patikrinsime įvairiose kredito bazėse, ir prašo paskolos. Mes įvertiname jo galimybes gauti tą paskolą, jeigu jis atitinka reikalavimus, jo prašymas atsiduria aukcione tiems žmonėms, kurie skolina.
Tarkim, žmogus sako – noriu pasiskolinti tūkstantį eurų trejiems metams. Visi turintieji pinigų (platformoje tokių turime šiuo metu apie 800) tarpusavyje varžosi – vienas deda 5, kitas – 10 eurų, trečias – 100 eurų. Teikiant vieną paskolą dalyvauja ir šimtas skolintojų, kol sufinansuoja tą reikalingą sumą. Tada vyksta tikras aukcionas, kurio metu skolintojai siūlo savo palūkanas. Nuo kliento, kuris nori pasiskolinti, kredito reitingo, priežasties, kodėl jam reikia pinigų, ir t.t., priklauso, kaip pigiai jis sugebės pasiskolinti“, – sistemos ypatumus nupasakojo L.Noreika.
Eglės teigimu, ji tokia galimybe pradėjo domėtis dar tuomet, kai ši paslauga Lietuvoje nebuvo teikiama. Dabar mergina sako, kad po visos savo kreditų istorijos tai buvo geriausias jos pasirinkimas. Esą bent jau mokėti tenka vos kartą per mėnesį, o ir metinės palūkanos siekia vos 19 proc., kas naudojantis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis jai atrodė neįtikėtinas skaičius.
Pardavė aukcione
„Man labiausiai patiko, kad kai mano paskola buvo įmesta, surengtas savotiškas aukcionas. Ir tas procentas, kurį aš moku dabar palyginti su tuo, ką mokėjau, yra beveik dvigubai mažesnis, – tikino Eglė, pasiskolinusi apie 3,5 tūkst. eurų. – Žinau, ką gali pagalvoti žmonės, kurie skaito mano istoriją: vargšė mergaitė, neturi galvos. Bet aš pasakysiu labai paprastai: esu žiauriai savarankiškas žmogus. Atsitikus šiai situacijai visada turėjau variantą atsitraukti ir kreiptis pagalbos į tėvus, jie man padėtų. Tačiau man atrodo, kad tokie dalykai yra gera gyvenimo pamoka, kurią reikia išmokti.“
L.Noreika tikina, kad mažiausių palūkanų rekordas per tris tarpusavio skolinimosi platformos gyvavimo mėnesius buvo apie 7 proc., paskolinta jau apie 200 tūkst. eurų.
Pasaulyje tokios platformos atsirado prieš dešimtmetį, Lietuvoje gyvuoja apie metus. Pasak L.Noreikos, jeigu klientas skolinasi, ketindamas padengti senesnius savo įsiskolinimus, tas procesas griežtai prižiūrimas – juk jeigu jis dabar meluos ir nesumokės senų skolų, nebus pavyzdingas ir jų klientas.
Prižiūri Lietuvos bankas
Žinau, ką gali pagalvoti žmonės, kurie skaito mano istoriją: vargšė mergaitė, neturi galvos, – sakė Eglė.
Tokių finansinių paslaugų teikimą Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas. Pasak banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausios juriskonsultės Jekaterinos Govinos, šiuo metu Lietuvoje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos yra prižiūrimos laikantis Vartojimo kredito įstatymo, t. y., Lietuvos bankas prižiūri, ar platformų operatorių elgesys su vartojimo kredito gavėjais atitinka minėto įstatymo reikalavimus.
Specifiniai reikalavimai elgesiui su investuotojais šiuo metu teisės aktuose nėra nustatyti, tačiau platformų operatoriams, kaip ir kitiems ūkio subjektams, yra taikomi bendrieji elgesio standartai, kurie įtvirtinti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo, Vartotojų teisių apsaugos, Reklamos ir kituose įstatymuose.
Nuo kitų metų vasario tai šiek tiek keisis, nes lapkričio 5 d. Seimas pritarė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimams. kuriais, be kita ko, įvedama nauja Lietuvos banko prižiūrimų subjektų kategorija – tarpusavio skolinimo platformų operatoriai ir nustatomos jų veiklos sąlygos.
„Platformų operatoriai turi laikytis vartojimo kredito davėjams taikomų reikalavimų (skolininkų mokumo vertinimo, informacijos pateikimo, reklamos ir kt.), taip pat yra įtvirtintos rizikas mažinančios priemonės, pvz., platformos operatoriaus taikomo atlygio ėmimo tvarka (atlygis gali būti imamas tik nuo skolininkų grąžinamų sumų), reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 40 tūkst. eurų įstatinį kapitalą, reikalavimas patvirtinti veiklos tęstinumo planą ir kt.“, – aiškino J.Govina.
J.Govinos teigimu, investuotojų ir kreditų gavėjų atliekamiems lėšų pervedimams yra taikomi mokėjimo operacijų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas ir kt.), už kurių priežiūrą yra atsakingas Lietuvos bankas. Mokėjimų įstatymas numato, kad tik mokėjimo paslaugų teikėjai gali tarpininkauti atlikdami mokėjimo operacijas.
„Kalbant apie rizikas, tai Lietuvos bankas identifikavo tokias pagrindines rizikas, su kuriomis gali susidurti vartotojai, veikiantys tarpusavio skolinimo platformose: platformos operatoriaus interesų konflikto rizika ir su tuo susijusi informacijos asimetrijos rizika, kreditų gavėjų nemokumo rizika, platformos operatoriaus operacinė rizika.
Pabrėžiame, kad asmenys, skolinantys savo lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, veikia savo rizika. Tai yra tokio pobūdžio investicijoms nėra taikoma Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo garantuojama apsauga“, – sakė Lietuvos banko atstovė.
