„1999 m. Monrealio konvencija nustato oro linijų atsakomybę keleivių mirties ar sužalojimo, taip pat bagažo ir krovinio vėlavimo, sugadinimo ar praradimo atvejais. Ši konvencija yra sukurta kaip viena universali sutartis, reglamentuojanti oro linijų atsakomybę visame pasaulyje“, – teigė L.Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Pasak jos, konvencija 2001 m. ratifikuota Europos Sąjungos vardu, tačiau 2004 m. ją atskirai ratifikavo ir Lietuva.
„Reikia pažymėti, kad Monrealio konvencija yra taikoma tik komercinei aviacijai ir neapima valstybės vardu vykdomų skrydžių“, – nurodė ji.
Kaip teigė L.Čereškaitė-Kinčiuvienė, darant prielaidą, kad incidentas įvyko dėl techninio orlaivio gedimo, įgulos netyčinės klaidos ar oro sąlygų, t. y. atmetus teroro akto, tyčinių veiksmų versijas, atsakomybė bus taikoma oro skrydžių bendrovei pagal Monrealio konvencijos nuostatas.
Pasak jos, dėl žuvusio piloto ir sužeistų įgulos narių, bus bendrovei taikoma pagal Europos Sąjungos ir Ispanijos teisės nuostatas, nes jie nėra „keleiviai“.
„Paprastai, įgulos nariai būna papildomai apdraudžiami oro linijų bendrovės pasirinktoje draudimo įmonėje“, – pridėjo teisininkė.
L.Čereškaitė-Kinčiuvienė taip pat aiškino, kad gyventojų, kurių namas ir žemė buvo apgadinti turi teisę į tiesioginių nuostolių atlyginimą ir taip pat neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Toks ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų nagrinėjamas Lietuvos teismuose – pagal žalos padarymo vietą.
Gabento ir prarasto krovinio savininkai taip pat galės reikalauti atlygio už prarastą turtą. Pasak teisininkės, pats orlaivis yra sudužęs nepataisomai.
„Informacija interneto portaluose jau atnaujinta – nurodant, kad orlaivis nurašytas 2024-11-25. Krovinys išsibarstęs plačiu perimetru aplinkui, tad, matyt, galima konstatuoti ir krovinio praradimą“, – pažymėjo L.Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Tad, anot jos, orlaiviu gabento prarasto krovinio savininko interesai bus apdrausti oro skrydžių bendrovės ir maksimali atsakomybės suma pagal Monrealio konvenciją (22 str.) bus 17 SDR vientų (1 SDR = 0,8 EUR) už 1 kg krovinio svorio.
„Tačiau atsakomybės apribojimai netaikomi, jeigu įrodoma, kad žala buvo padaryta dėl vežėjo ar jo darbuotojų arba atstovų veikimo ar neveikimo, ketinant padaryti žalą arba dėl neatsargumo bei žinant, kad ši žala greičiausiai bus padaryta.
Reikia pažymėti, kad be oro vežėjo atsakomybės krovinių savininkai ar ekspeditoriai dažnu atveju draudžia krovinį turto draudimo, pagal kurį jiems turėtų būti atlyginama visa prarasto krovinio vertė“, – teigė teisininkė.
Jei incidento metu buvo apgadinta infrastruktūra – keliai, kelių ženklai, tokiu atveju kelio valdytojas (pvz. savivaldybė) galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo remonto išlaidoms kompensuoti. Toks reikalavimas taip pat būtų nagrinėjamas Lietuvos teismuose, nurodė ji.
Pasak L.Čereškaitės-Kinčiuvienės, orlaivis / varikliai yra negrįžtamai prarastas, tad jo „draudimo vertė“ turėtų būti išmokama orlaivio savininkui.
Jos teigimu, oro skrydžių bendrovė galimai patirs įvairių nuostolių, kurie galimai bus apdrausti papildomai.
„Tikėtina ir įtaka verslo pertraukiamumui, užsakymų atšaukimui, nes orlaivio incidentas yra rimta reputacinė rizika kiekvienai skrydžių bendrovei“, – teigė ji.
Tiesa, anot teisininkės, nepaisant to, kad dėl incidento kelioms valandoms buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, tad galėjo vėluoti skrydžiai, kompensacijoms keleiviams dėl skrydžių vėlavimo nepriklausys, kadangi oro uostas buvo uždarytas dėl išskirtinių aplinkybių.
Priminsime, kad pirmadienį pusę šešių ryto netoli Vilniaus oro uosto sudužo krovininis lėktuvas, skridęs iš Vokietijos. Lėktuvas nukrito šalia gyvenamojo namo. Įvykio vietoje kilo gaisras. Žuvo pilotas ispanas, trys įgulos nariai, tarp jų ir lietuvis, išgyveno. Ant žemės aukų pavyko išvengti.
Teisėsauga tiria įvairias versijas – nuo techninio gedimo, piloto klaidos iki teroro akto. Įvykio kontekste prisimenami pranešimai apie Rusijos rengtus sabotažo aktus orlaiviuose. Vaizdo įrašai rodo, kad lėktuvas užsidegė tik atsitrenkęs į žemę, likus vos porai kilometrų iki tūpimo tako.
