Ją atitinkančios kompensacijos miestui turėtų būti mokamos už visus – teisėtai ar neteisėtai – kertamus augalus. Išimtys numatytos tik šalinant nebrandžius, pavojingus ar invazinius želdinius, taip pat vaismedžius.
Galimybė savivaldybėms pačioms nustatyti medžių atkuriamąją vertę atsiranda pagal LR Želdynų įstatymo pataisas, įsigaliosiančias nuo šių metų gegužės. Iki šiol tokią prerogatyvą turėjo tik LR Aplinkos ministerija.
„Naujoji tvarka finansiškai motyvuos saugoti želdinius, skatins ieškoti sprendimų, kaip augančiame mieste išsaugoti kuo daugiau pavienių medžių ir žaliųjų plotų. Simbolinės, vos dešimtis eurų siekiančios, baudos už nelegalius kirtimus bei dešimtmečius neindeksuotas atkuriamosios želdinių vertės skaičiavimas jau seniai neskatino to daryti“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat siekia, kad būtų saugomi visi miesto medžiai. Naujai numatomas vertės indeksavimas pagal medžių augimo vietą – brangiau įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai. Išlieka medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes. Brangiausiai, kaip ir anksčiau, įvertinti ąžuolai, klevai, skroblai, uosiai, taip pat reti dekoratyviniai augalai. Mažiausia atkuriamoji vertė nustatyta baltalksniams, blindėms, drebulėms, kai kurių rūšių tuopoms.
Priklausomai nuo medžio rūšies ir augimo vietos, kertamo medžio skersmens, centimetro kaina svyruoja nuo 30 iki 260 Eur. Krūmai, įskaitant sumedėjusius vijoklius, naujojo Tarybos nutarimo projekte įvertinti nuo 100 iki 160 Eur už kvadratinį metrą.
Pagal naująją tvarką, nukirtus, pavyzdžiui, 20 cm skersmens klevą miesto centre, tektų susimokėti 4160 Eur, arba apie dešimtį kartų daugiau, nei pagal dabar galiojančius Aplinkos ministerijos patvirtintus atkuriamosios vertės įkainius. Savivaldybės tarybos nutarimo projekte siūloma, kad kertant medžius be leidimo, jų atkuriamoji vertė būtų dvigubai didesnė. Taigi už nelegaliai nukirstą centre augusį klevą tektų mokėti 8320 Eur.
Atkuriamosios vertės nereikėtų mokėti už kertamus invazinius augalus, tarp jų – uosialapius klevus, baltažiedes robinijas, taip pat iki 20 centimetrų kamieno storio medžius fizinių asmenų sklypuose, vaismedžius, labai pažeistus, nudžiūvusius, sergančius ir keliančius pavojų medžius, želdinius, augančius elektros tinklų, ryšių ar kitų tinklų apsaugos zonoje.
Naujųjų želdinių atkuriamosios vertės įkainius Tarybos nariai dar svarstys komitetuose ir vėliau klausimas vėl sugrįš į Tarybą.
