„Trumpu laikotarpiu tai tikrai bus skausmas, bet ilgu laikotarpiu tai turėtų išgelbėti visas šias skolų kamuojamas ekonomikas“, – teigė analitikė ir pabrėžė, kad skolų krizę numalšinti ir sukurti tvarų ekonomikos augimą gali tik griežtos valstybių fiskalinės politikos pertvarkos.
Reikšmingoms ekonomikos reformoms visų pirma būtina yra tvirta politinė valia. V.Klyvienės teigimu, Italijos ir Graikijos vyriausybių pasikeitimas turėtų išeiti į gerą: „Žlugusių vyriausybių tokį likimą nulėmė ir per silpnas ekonomikoms būtinų reformų įgyvendinimas. Šiandien tiek tarptautinių organizacijų, tiek ir rinkų spaudimas yra stiprus. Šie sprendimai susiję su fiskaline politika, struktūrinėmis šalių reformomis ir tam yra būtina politinė valia.“
V.Klyvienės teigimu, Europos Sąjungos šalių, tarptautinių institucijų sprendimai turėtų ne laikinai užkamšyti prasiskolinusių valstybių finansines skyles, tačiau sukurti prielaidą pastoviam, nuosekliam ekonomikos augimui.
Europos galingieji, pavyzdžiui, mainais už Graikijos skolų nurašymą ir kitokį finansinės pagalbos suteikimą, reikalauja griežtų reformų šalyje, kurios esą ir turėtų padėti ekonomikai atsistoti ant kojų.
Gyventi pagal kišenę – nepopuliaru, – manoV.Klyvienė.
„Sprendimo nurašyti dalį Graikijos skolų yra negana. Jeigu šalies ekonominė struktūra iš esmės nesikeis, tai nelems nieko gero net ir nurašius daug skolų“, – sakė V.Klyvienė.
Taupymo reformas dabar vykdyti pasiryžusios ne tik įsikolinusios šalys. Nuolatiniai reitingų agentūrų grasinimai sumažinti, pavyzdžiui, Prancūzijos skolinimosi reitingą, rodo, kad ir šios šalies ekonomika nėra stabili, augimas nėra tvarus, todėl nemenkų pertvarkų šalyje imsis ir Prancūzija.
Europos gyventojams šalių reformos reiškia tai, kad geras gyvenimas po ką tik praūžusios krizės ateis kiek vėliau nei tikėtasi. Dideli šalių biudžetų deficitai ir skolos lems taupymo politiką artimiausiais metais.
„Tai, kad tiek deficitas, tiek skola pasiekė ekonomikoms grasinantį lygį, irgi yra indikacija, kad namų ūkiams, gyventojams, paprastiems žmonėms artimiausioje ateityje gyvenimas gali pasunkėti. Nes iš tiesų reikia mažinti skolas, mažinti valstybės įsipareigojimus, o tai reiškia gyvenimą pagal kišenę. Tai nėra nei populiarios, nei džiaugsmingos priemonės ir bent jau trumpuoju laikotarpiu tai turėtų lemti Europos ekonomikos augimo sulėtėjimą. Naujienos nėra labai geros, bet kito kelio, kaip suvaldyti dabartinę krizę, ir nėra“, – svarstė ekonomistė.
Dabartinės valstybių reformos esą darys šalis konkurencingesnėmis, tačiau tai kol kas gali reikšti darbo vietų sumažėjimą, itin lėtą pajamų augimą.
„Darbo rinkos atsigavimas vyksta išskirtinai lėtai. Darbo rinkos tolesnis atsigavimas gali aiškai sulėtėti, gyventojų pajamų augimas lėtės, darbo vietų gali sumažėti, jeigu kalbėsime apie viešąjį sektorių. Trumpu laikotarpiu tai tikrai bus skausmas, bet ilgu laikotarpiu turėtų išgelbėti visas šias skolų kamuojamas ekonomikas“, – prognozavo V.Klyvienė.
