„Praėjusius metus mes baigėme nuostolingai. Žinoma, šiemet jau planuojame pelną, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų įmonei yra iškelti trys labai konkretūs strateginiai uždaviniai: nutiesti elektros tiltus į Švediją ir Lenkiją bei sujungti Lietuvos elektros perdavimo sistemą su Vakarų Europos grandine UCTE. Šie projektai pareikalaus milijardinių išlaidų, ir turime apsispręsti, iš kur tuos pinigus paimsime: ar dabar išsidalysime pelną dividendų forma ir po to eisime į bankus skolintis už palūkanas, ar vis dėlto dabar kaupsime pelną ir iš jo finansuosime svarbius ateities projektus“, – „Veidui“ teigė V.Poderys.
Jis teigė nematantis grėsmių tilto su Lenkija projektui, jei nepavyktų pastatyti naujos atominės elektrinės Visagine ir Lenkijoje joje negautų savo dalies.
„Nematau jokių grėsmių, kad Lenkijos pusė neketintų statyti elektros tilto savo pusėje. Mūsų, elektros bendrovių lygmenyje, elektros tilto ir atominės elektrinės projektai tarpusavyje nesiejami. Nemanau, kad Lenkija dar gali žengti žingsnį atgal – ji jau gavo ES finansavimą savo Šiaurės regiono elektros tinklų sistemos stiprinimui, o tai ir yra mūsų bendro projekto dalis. Esu įsitikinęs: pirmasis etapas (500 MW jungtis) bus baigtas 2015 m., o antrąją tokio pat galingumo jungtį tikrai turėsime iki 2020 metais – kaip ir planuota“, – kalbėjo V.Poderys.
Kalbėdamas apie Lietuvos energetikos ūkio nepriklausomybę nuo Rusijos, jis teigė, jog pirmiausiai siekiama šaltinių diversifikavimo.
„Mes siekiame ne pakeisti dabar egzistuojančias jungtis su Rusija ir Baltarusija elektros tiltais į Vakarus, bet išplėsti, diversifikuoti jau esamą ir dabar sėkmingai naudojamą tinklą. Kuo didesnė laisvė rinktis, iš ko perkame ir kam parduoti elektros energiją turėsime, tuo labiau nepriklausomi būsime. Švedijos ir Lenkijos jungtys išskaidys riziką priklausyti nuo vienos šalies, tačiau izoliuoti save ar nuo Rytų, ar nuo Vakarų būtų neracionalu“, – kalbėjo įmonės vadovas.
