Pamatyti daugiau nei gyvame muziejuje
Turbūt daugeliui, išgirdus apie virtualų muziejų, pirmiausia kyla klausimas – kam tai? Pasak Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) vedėjos Danutės Mukienės, to reikia ne vien todėl, kad šiais laikas daugelis dalykų yra skaitmeninama ir taip žmogui gauti bet kokią informaciją patogiau. Muziejaus perkėlimas į virtualią erdvę vartotojui naudingas ir dėl kitos priežasties.
„Tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių muziejai nuolat veikiančiose ekspozicijose ir keičiamose parodose dėl trūkstamų erdvių ekspozicijoms vienu metu turi gali eksponuoti tik 5–10 procentų visų sukauptų kultūros paveldo objektų. Visos kitos vertybės lieka saugyklose.
Didelė dalis jų net po kelis dešimtmečius muziejų lankytojams būna neprieinamos. Mat eksponatai, prižiūrimi muziejininkų, guli saugyklose, kurių lankymas ribojamas dėl galimo neigiamo poveikio patiems eksponatams. Juos apžiūrėti tose saugyklose įmanoma tik gavus atsakingų muziejų darbuotojų sutikimą.
Jei šiandien kuris nors muziejus ir turėtų galimybę eksponuoti visas savo turimas vertybes, tai didelė dalis visuomenės net ir tokiu atveju dėl to, jog gyvena toli ar yra neįgalūs, negalėtų tų eksponatų pamatyti“, – priežastis, kodėl muziejaus vertybių skaitmeninimas yra itin naudingas, vardino D. Mukienė.
Internetas suteikia galimybę visuomenei pateikti visus muziejų eksponatus.
Internetas suteikia galimybę visuomenei pateikti visus muziejų eksponatus, padaryti juos prieinamus net tiems, kurie nuo vieno ar kito muziejaus gyvena labai toli ir neturi galimybės į jį atvykti. Vienas iš iššūkių, perkeliant muziejų į virtualią erdvę, skaitmeninei erdvei pritaikyti patį kultūros paveldą.
„Pirmiausia, eksponatus reikia skaitmeninti pagal galiojančius standartus. Nuskenuoti, nufotografuoti, iš analoginių laikmenų pervesti į skaitmenines, ištyrinėti, aprašyti specialiai tokiai veiklai pritaikytose informacinėse sistemose ir sukurtą turinį paviešinti“, – pasakojo pašnekovė.
Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS) buvo sukurta 2010–2012 metais, tada susidarė galimybės vienoje duomenų bazėje pradėti kaupti visų Lietuvos muziejų sukuriamą skaitmeninį turinį ir jį viešinti. Tam buvo sukurtas ir portalas www.limis.lt bei muziejų LIMIS elektroninių katalogų 24 viešosios prieigos. „Šiandien interneto naudotojai, apsilankę šiuose interneto leidiniuose, gali susirasti visą LIMIS duomenų bazėse iki šiol sukauptą sklaidai skirtą skaitmeninį turinį apie Lietuvos muziejuose sukauptas vertybes“, – tikino LIMIS vedėja.
Daugiau nei 60 muziejų
LIMIS portale gyventojai gali rasti informaciją apie kultūros paveldo objektus, kurie sukaupti daugiau nei iš 60 muziejų. „Vieni jų dirbti su LIMIS pradėjo iš karto po to, kai 2012 m. pabaigoje LIMIS buvo sukurta, kiti į šį darbą įsijungė kiek vėliau, dar kiti ruošiasi į LIMIS duomenis pradėti teikti artimiausiu laiku. Šiuo metu LIMIS duomenų bazėje jau yra saugoma informacija apie daugiau negu pusę milijono muziejuose turimų kultūros paveldo objektų“, – pasakojo D. Mukienė.
LIMIS vedėjos teigimu, interneto vartotojams yra prieinama informacija apie 150 tūkst. objektų.
LIMIS vedėjos teigimu, interneto vartotojams yra prieinama informacija apie 150 tūkst. objektų. „Jei atsitiktinai užklydai į LIMIS portalą ir dar nespėjai jame užsiregistruoti, čia, naudodamasis greita ar detalia paieška, gali rasti svarbiausią informaciją apie tave dominančius objektus, ieškodamas jos pagal muziejus, atskirus objektų tipus, laikotarpius ir kitus požymius.
Užsiregistravus portale, informacija apie sistemoje aprašytus objektus pateikiama išsamiau“, – kaip naudotis LIMIS, aiškino specialistė, pabrėždama, kad naudojimasis šia sistema yra nemokamas.
Jei ir tos informacijos nepakanka, LIMIS sistemoje automatizuotai galima užpildyti prašymą gauti pačių aukščiausių parametrų skaitmeninį vaizdą ir tą prašymą per LIMIS išsiųsti muziejui, kuris yra to skaitmeninio vaizdo ar kito tipo skaitmeninės bylos savininkas. Nori apžiūrėti tave LIMIS portale sudominusį objektą muziejaus saugyklose? LIMIS portale taip pat automatizuotai gali užsisakyti vizito muziejuje laiką, nurodydamas šio vizito tikslą ir kitas aplinkybes.
D. Mukienė atkreipė dėmesį, kad besidomint vienu ar kitu objektu labai išsamiai ir nerandant visos norimos informacijos, elektroniniu būdu galima apie vieną ar kitą eksponatą pateikti ir užklausą. LIMIS portale taip pat galima apžiūrėti ir parodas, kurių interneto vartotojams pateikiama per 70.
Pernai portale apsilankė net 101 712 internautai, o šiais metais jų skaičius išaugo dar labiau.
Susidomėjimas auga
Portalas www.limis.lt ir muziejų LIMIS elektroninių katalogų viešosios prieigos buvo sukurtos 2012 m., panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas. Pastaraisiais metais susidomėjimas šiuo portalu išgyvena tikrą pakilimą. Pernai portale apsilankė net 101 712 internautai, o šiais metais jų skaičius išaugo dar labiau.
D. Mukienė atkreipė dėmesį, kad šiandien internete galima rasti daug įvairiausių interneto leidinių, tačiau kultūros paveldas – ne kasdienio naudojimo objektas, ir juo domisi tik tam tikra visuomenės dalis. „Tas pats ir su suskaitmeninintais kultūros paveldo objektais. Tikėtis, kad visi internete ieškos tik informacijos apie juos, nėra realu, tačiau svarbu tai, kad tie, kurie juo domisi, tą informaciją lengvai pasiektų ir ją gautų kokybiškai parengtą. Tą ir siekiame administruodami ir plėtodami LIMIS“, – aiškino pašnekovė.
Portale pateikiamą informaciją interneto naudotojai gali pasiekti ne tik surinkę adresą www.limis.lt, bet ir naudodamiesi Google paieškos sistema, ir lankydamiesi nacionaliniame kultūros paveldo portale „ePaveldas“ www.epaveldas.lt, nes šiame portale jau ne pirmus metus pateikiami duomenys iš LIMIS.
Nuo dailės iki istorijos
LIMIS saugomas skaitmeninis turinys, pasak D. Mukienės, skirtingas, kaip ir žmonių interesai. „Eksponatų yra labai įvairių. Vieni domisi senomis nuotraukomis, kiti – profesionaliąja daile, treti – liaudies menu, etnografija ir t. t. Atlikta analizė rodo, kad žmonės itin domisi senąja fotografija, kuri yra iškalbingiausia tiek valstybės, tiek ir atskirų miestelių, kaimų, šeimų, giminių istorijos liudininkė. Menotyrininkų, dailės studentų dėmesio daugiausiai sulaukia LIMIS kaupiamas turinys apie dailės palikimą“, – apie vartotojų pomėgius kalbėjo pašnekovė.
Atlikta analizė rodo, kad žmonės itin domisi senąja fotografija, kuri yra iškalbingiausia tiek valstybės, tiek ir atskirų miestelių, kaimų, šeimų, giminių istorijos liudininkė.
Techninių sričių specialistai, jos teigimu, dažniau ieško tokių muziejų kaip Lietuvos aviacijos pateikiamo skaitmeninio turinio, dar kiti – duomenų apie Kaune veikiančio Tado Ivanausko zoologijos muziejaus eksponatus. Lietuvos dailės muziejus, kuriam Vyriausybė yra pavedusi valdyti ir tvarkyti LIMIS bei rūpintis jos plėtra, pastaraisiais metais glaudžiai bendradarbiauja su leidyklomis. Jas dažniausiai domina LIMIS sistemoje visuomenei pristatomi profesionaliosios dailės kūriniai, gintaro objektai.
Atnaujinimas – planuose
Paklausta, ar artimiausiu metu numatoma tobulinti LIMIS, D. Mukienė atkreipė dėmesį, kad interneto mados nuolat keičiasi, nuolat auga interneto naudotojų poreikiai. „Nuo LIMIS portalo sukūrimo idėjos gimimo jau praėjo šešeri metai. Per tą laiką informacijos naudotojų poreikiai, valstybinių informacinių sistemų portalams keliami reikalavimai labai išaugo.
Pasikeitė ir pačių muziejininkų požiūris į LIMIS, atsirado supratimas, kad tai gali būti efektyvi priemonė bendraujant su visuomene, keičiantis su ja turima informacija, pritraukiant į muziejus vertybes, saugomas Lietuvos gyventojų asmeninėse kolekcijose“, – tikino pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės bei gyventojai, turintys regėjimo negalią, pageidauja klausytis LIMIS sistemoje pateiktų tekstų garso įrašų. Be to, matyti, kad interneto lankytojams reikia ir patrauklesnių elektroninių paslaugų: šiuolaikiškų, įvairiais pjūviais informaciją pateikiančių virtualių turų po muziejus, elektroninių žaidimų, kitų priemonių, kurie padėtų geriau pažinti muziejuose sukauptas vertybes ir skatintų viešai prieinamą turinį naudoti pakartotinai.
„Aktualu, kad tokius pastatus, kokie eksponuojami Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, jau būtų galima apžiūrėti naudojantis 3D vaizdais“, – dėstė D. Mukienė.
Pasak jos, daug kas domisi ir muziejų teikiamomis restauravimo paslaugomis, čia vykstančiais edukaciniais užsiėmimais, kitais renginiais. Interesantai pageidauja automatizuotai užsisakyti ne tik restauratorių paslaugas, bet ir rezervuoti vietas muziejų renginiuose, edukaciniuose užsiėmimuose, automatizuotai iš anksto užsisakyti ekskursijas.
Tam, kad interneto lankytojams LIMIS portalas būtų dar patrauklesnis, kad jame būtų galima rasti daugiau ir įdomesnės informacijos, anot specialistės, reikėtų atnaujinti LIMIS portalo dizainą, struktūrą, padidinti LIMIS sąveikumą su kitomis šalies valstybinėmis kultūros paveldo informacinėmis sistemomis, tarp jų ir su būsimais kultūros paveldo elektroniniais vartais – portalu „ePaveldas“ www.epaveldas.lt . Tikimasi, kad tai pavyks padaryti 2017 metų pirmoje pusėje.
