Neigiamos nuostatos įvairių grupių atžvilgiu gali paskatinti darbuotojus neatskleisti svarbių savo bruožų ar net juos slėpti. Ekspertės teigia, kad visapusiškai pamatyti darbuotojus galima per superįvairovės prizmę
Ji pasirinkta ir Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos kasmetinės konferencijos pagrindine tema. „Supratome, kad laikas kalbėti apie persidengiančias žmonių tapatybes jau atėjo – įmonės gali žvelgti giliau, atsirado daugiau žinių ir pastangų. Svarbu pasikalbėti, ar matome ir suprantame kai kurias tapatybes, nes darbo vietose atsižvelgiame tikrai ne į visas“, – sako asociacijos vadovė Rugilė Trumpytė.
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad amžius gali būti laikomas kandidato trūkumu įsidarbinant. R.Trumpytės teigimu, dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų žmonės kartais linkę neatskleisti ne tik savo amžiaus, bet ir tautybės, tikėjimo, orientacijos, reikšmingų sveikatos problemų, neurologinių ar kitų ypatybių.
Antropologė Daiva Bartušienė primena, kad žmonių įvairovė nėra naujas reiškinys. „Kiek egzistuoja žmonija, tiek egzistuoja ir įvairūs skirtumai: kultūriniai, socialiniai, biologiniai ir kiti. Vis dėlto, šiandien gyvename ypatingomis aplinkybėmis: skirtingos žmonių grupės yra stipriai persipynusios kaip niekada anksčiau“, – sako mokslininkė.
„Įvairūs procesai, tokie kaip globalizacija, migracija, technologijų prieinamumas žmonėms suteikė daugiau galimybių judėti tiek fizine, tiek socialine prasme. Šiuolaikiniame pasaulyje turime labai daug galimybių kurti ir perkurti savo tapatybes, išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, priklausyti skirtingoms idėjinėms grupėms bei bendruomenėms. Įvairūs identitetai šiandien ne tik lengvai atpažįstami, bet ir priimami vis palankiau“, – pasakoja D.Bartušienė.
Pasak mokslininkės, priklausymas skirtingoms grupėms vienu metu sukelia ir įvairias įtampas, ar net nelygybes. „Kuo daugiau skirtingų grupių priklausome, tuo didesnė rizika kyla jausti, kad kažkur nebetinkame, kažkur mūsų nepriima, kai tik išeiname iš vieno, ar kito „burbulo“, – sako D.Bartušienė.
Atkreipti dėmesį į visas savo tapatybės dalis, leisti joms skleistis ir suprasti, kaip jos veikia viena kitą, pasak jos, gali padėti socialiniuose moksluose naudojama superįvairovės sąvoka.
„Kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, darbe, dažniausiai yra reikšmingas ne vienas, bet keli mūsų tapatybės aspektai. Jie gali tiek praturtinti, tiek kelti įvairių iššūkių. Kaip visuomenė jau esame beveik praėję etapą, kuriame į žmones žvelgėme siaurai. Šiandien mes mokomės asmenį matyti kuo plačiau“, – pasakoja antropologė.
Lyčių lygybė – ne vien skaičiais
Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos vadovės R.Trumpytės teigimu, nors lyčių lygybė yra vienas geriausiai suprantamų lygybės ir įvairovės aspektų, vien į moterų skaičių vadovaujamose pozicijose žiūrėti nepakanka.
„Kartais orientuojamasi į tai, kad tam tikras skaičius moterų užimtų tam tikras pozicijas, stebima, kiek moterų kandidačių kreipiasi dėl darbo, kiek jų atrenkama. Tačiau vien siekdami šių rodiklių lyčių lygybės nepasieksime, jei nepriimsime įvairių žmonių savybių ir gyvenimo niuansų. Pavyzdžiui, fakto, kad moterų prioritetai keičiasi joms sugrįžus į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų“, – pabrėžia R.Trumpytė.
Ji pasakoja, kad, įvairių tyrimų duomenimis, 25-30 proc. moterų pakeičia darbo vietą po motinystės atostogų. Moterys liudija nesulaukiančios reikalingo lankstumo – pasak jų, kartais paprasčiau ir finansiškai naudingiau susirasti naują darbą, nei pasiekti, kad į pasikeitusią jų gyvenimo situaciją ir tapatybę būtų atsižvelgta senajame. „Žinodami ar priimdami vieną ar kelias žmogaus tapatybes, bet ignoruodami kitas, mes niekaip nesukursime saugios ir palankios erdvės darbuotojams“, – sako R.Trumpytė.
„Swedbank“ Karjeros centro vadovės Simonos Lėverienės teigimu, vaiko susilaukę darbuotojai dažnai nusivilia darbdaviu, nes neturi lygiaverčių galimybių kandidatuoti į aukštesnes pozicijas, organizacijos su jais nepalaiko ryšio. „Nepastebėti, nematomi darbuotojai ilgainiui pradeda galvoti, kad yra nereikalingi, nelaukiami. Kad išvengtume tokių situacijų, kuriame kultūrą, kurioje darbuotojai jaustųsi komandos dalimi visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį”, – sako ji.
Pasak specialistės, rūpinimasis visų darbuotojų gerove organizacijose turėtų įgauti ir subtilias, ir labiau apčiuopiamas formas. Pavyzdžiui, po vaiko priežiūros atostogų verta pagalvoti apie atlyginimo korekcijas. „Atlyginimas jau gali būti nekonkurencingas lyginant su visa komanda ar su rinka. Mūsų požiūriu, žmogus neturi dirbti su mažesniu atlyginimu vien dėl to, kad kelis metus buvo vaiko priežiūros atostogose”, – sako S.Lėverienė.
Ji pasakoja, kad kurti įtraukią darbo aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas su savo individualiomis savybėmis jaustųsi saugus ir svarbus, padeda darbuotojų nuomonės tyrimai, kurių rezultatai skatina ir dialogą komandose.
Antropologė D.Bartušienė dalinasi, kad studentams dėstydama apie superįvairovę skatina reflektuoti asmenines gyvenimo situacijas. Jos teigimu, labai retas studentas gali pasakyti, kad nepatiria jokių iššūkių dėl savo tapatybių. „Superįvairovės požiūris padeda žmonėms geriau suprasti save, savo aplinką, santykius. Kuo geriau pažinsime, kaip mūsų tapatybės persidengia, tuo aiškiau pamatysime, kaip formuojasi socialinės įtampos ir tuo efektyvesnių sprendimų galėsime tikėtis”, – sako ji.
