Tiesa, nors tokia praktika egzistuoja jau kurį laiką, daugeliui vis dar kyla klausimų, ar tokios atostogos tikrai turėtų būti išskaičiuojamos iš darbuotojo kasmetinių atostogų, ar visgi darbdavys turėtų jas suteikti savo sąskaita? Ir, žinoma, ar į tokias visos įmonės atostogas darbuotojams tikrai privaloma išeiti?
Kaip teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė, šventiniu laikotarpiu dažniausiai veiklą stabdo gamybos įmonės. Toks veiklos stabdymas gali būti susijęs su partneriais kitose šalyse, kurie įprastai šventiniu laikotarpiu nedirba ir, pavyzdžiui, netiekia žaliavų, dėl ko įmonė Lietuvoje taip pat negali efektyviai dirbti.
„Tačiau populiarėja praktika ir prekybininkams darbuotojus tarpušvenčiu išleisti atostogų, kadangi žmonės jau būna pasiruošę šventėms ir mažmeninės prekybos vietos ištuštėja“, – sako I.Mažeikaitė.
Ji prideda, kad nors įprastai planuojant bendras įmonės atostogas individualūs darbuotojų sutikimai yra būtini, vis dėlto jei darbdavys taisykles ir (ar) procesus dėl bendrų įmonės atostogų yra tinkamai įtvirtinęs įmonės darbo tvarkos taisyklėse ir/ar kituose vidiniuose aktuose, tokiu atveju darbuotojai turi laikytis darbdavio nurodymo eiti atostogauti ir papildomų darbuotojų sutikimų nereikės.
„Na, o jei įmonė neturi įtvirtinusi taisyklių dėl bendrų įmonės atostogų, tačiau negali suteikti darbuotojams darbo per šventes dėl objektyvių priežasčių – darbdavys gali paskelbti darbuotojams prastovą ir nurodyti neatvykti į darbą, už prastovos laiką apmokant Darbo kodekse nurodyta tvarka arba pasiūlyti darbuotojams pasinaudoti savo kasmetinėmis atostogomis“, – pažymi advokatė.
Kadangi taisyklės ir procesai dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir apmokėjo įprastai yra nustatomi darbo tvarkos taisyklėse, būtent jos ir apsprendžia visą tvarką dėl atostogų suteikimo ir panaudojimo. Kitaip sakant, šiose taisyklėse įprastai ir turi būti nustatyta, ar šventiniu laikotarpiu įmonės darbuotojai atostogauja savo kasmetinių atostogų, ar darbdavio sąskaita.
„Įprastai darbo tvarkos taisyklėse būna nustatyta, kad darbuotojai naudoja savo kasmetines atostogas, tačiau darbdavys gera velia gali suteikti ir papildomas apmokamas atostogas savo darbuotojams“, – teigia I.Mažeikaitė.
Anot jos, įmonei, kaip darbdaviui, svarbu aiškiai ir skaidriai iškomunikuoti darbuotojams apie esamas taisykles įmonėje bei tinkamai jas aprašyti.
Advokatė prideda, kad jei vis dėlto darbuotojas atsisako išeiti kasmetinių atostogų šventiniu laikotarpiu, nors toks nurodymas yra įtvirtintas darbo tvarkos taisyklėse ir/ar kituose vidiniuose įmonės teisės aktuose (įskaitant ir sudarytą kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje), darbuotojas su dokumentais yra susipažinęs ir toks nurodymas buvo paskelbtas iš anksto – darbdavys pirmiausia turėtų paprašyti darbuotojo pateikti reikalavimą pasiaiškinti dėl kokių priežasčių darbuotojas negali eiti atostogauti ir bendradarbiaujant su darbuotoju pasistengti išspręsti susidariusią situaciją.
„Vis dėlto jei darbuotojas piktybiškai nepaiso bendrų susitarimų ir nepateikia tai pagrindžiančių priežasčių, darbdavys, įvertinęs pažeidimo aplinkybes, darbuotojui gali fiksuoti ir darbo pareigų pažeidimą“, – aiškina I.Mažeikaitė tačiau prideda, kad vis dėlto neteisėtu būtų laikomas darbdavio nurodymas darbuotojams eiti nemokamų atostogų.
