Grynųjų naudojimas mažėja
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, elektroninių atsiskaitymų populiarumas Lietuvoje ir toliau auga, o bankomatuose išsiimama vis mažiau grynųjų. Per paskutinius metus jų apyvarta mūsų šalyje smuko penktadaliu, arba puse milijardo eurų. Be to, statistika rodo, kad šalies gyventojai už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis ir kitomis skaitmeninių mokėjimų priemonėmis atsiskaito ne tik vis dažniau, bet ir didesnėmis sumomis.
Elektroniniai atsiskaitymai Lietuvoje tampa vis įprastesni dėl pagrindinių savo pranašumų – patogumo, greičio ir saugumo, – sako A.Budris.
Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, atsiskaitymų už pirkinius kortele transakcijų skaičius ūgtelėjo 3 proc., o atsiskaitymų apyvarta 15 proc. – nuo 1,85 mlrd. iki 2,13 mlrd. eurų. Vidutinė mokant kortele išleidžiama suma per metus išaugo nuo 19,4 eurų iki 21,6 eurų.
„Elektroniniai atsiskaitymai Lietuvoje tampa vis įprastesni dėl pagrindinių savo pranašumų – patogumo, greičio ir saugumo. Dėsningas elektroninių mokėjimo įrankių populiarėjimo tendencijas šiemet sustiprino ir vartotojų įpročius įvairiose srityse pakoregavusi koronaviruso pandemija“, – sako Lietuvos bankų asociacijos laikinasis prezidentas Aidas Budris.
Anot A.Budrio, ištobulėjus mokėjimų infrastruktūrai ir atsiradus naujų alternatyvų, vartotojams tampa pigiau, saugiau, greičiau ir patogiau atsiskaityti naujosiomis priemonėmis. Lietuvos bankų asociacijos laikinojo prezidento teigimu, bankų kortelės, mobiliosios programėlės, momentiniai mokėjimai ir kitos modernios mokėjimo paslaugos natūraliai mažina grynųjų pinigų naudojimą, o drauge – ir šešėlinės ekonomikos mastą.
Įmonių ir gyventojų požiūris į negrynuosius keičiasi
Tačiau ar tikėtina, kad per artimiausius keletą metų grynųjų pinigų atsisakysime visai? Kaip rodo bendrovės „Intrum“ atliktas naujausias Europos mokėjimų tyrimas, 53 proc. šalies įmonių mano, kad visuomene be grynųjų galime tapti jau per artimiausius penkerius metus. Tikinčių ateitimi be grynųjų šiemet Lietuvoje yra gerokai daugiau nei pernai, kuomet vos dešimtadalis įmonių teigė tikinčios, kad grynieji pinigai mūsų šalyje per artimiausius penkerius metus bus išstumti elektroninių mokėjimo alternatyvų.
„Toks ženklus pokytis rodo, kad verslas per paskutinius metus pamatė didžiulį elektroninių mokėjimų potencialą ir vartotojų atvirumą naujoms mokėjimo formoms. Įmonės vis dažniau pačios stengiasi sudaryti sąlygas vartotojams už prekes ir paslaugas atsiskaityti jiems patogiausiais būdais. Visgi augant mokėjimų ne grynaisiais pinigais populiarumui visuomenėje plinta ir naujo pobūdžio skola. Tai kredito kortelių ir kitų mokėjimo būdų suteikiama galimybė už įsigytas prekes ar paslaugas atsiskaityti vėliau. Esant kaip niekad anksčiau paplitusiam ne grynųjų vartojimui ir pirkimui į skolą dar labiau išryškėja gyventojų finansinio raštingumo svarba“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Dėl to, anot I.Valeikos, siekiant, išnaudoti skaitmeninių mokėjimų suteikiamus privalumus ir išvengti neatsakingo skolinimosi mastų augimo, ugdymo įstaigoms, valstybės ir finansų institucijoms, o taip pat verslui svarbu aktyviau šviesti gyventojus finansiniais klausimais.
Esant kaip niekad anksčiau paplitusiam ne grynųjų vartojimui ir pirkimui į skolą dar labiau išryškėja gyventojų finansinio raštingumo svarba, – sako I.Valeika.
Tuo metu A.Budrio teigimu, tai, kokiems atsiskaitymo būdams gyventojai skiria pirmenybę, priklauso nuo kultūrinių aspektų ir nuo infrastruktūros išsivystymo lygio. Šiam augant skaitmeninių mokėjimų dalis taip pat didėja.
„Siekiant tolimesnio elektroninių pinigų naudojimo augimo labai svarbu, kad galimybė atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis būdų sudaroma visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Pabandykime įsivaizduoti, kaip keistųsi vartotojų įpročiai, jeigu kiekvienas prekes ar paslaugas teikiantis subjektas privalėtų užtikrinti klientams galimybę atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis? Skaitmeninių mokėjimų dalis greičiausiai ženkliai išaugtų“, – sako A.Budris.
Nauda verslui ir visai visuomenei
Eksperto teigimu, negrynųjų pinigų ir atsiskaitymo būtų įvairovė nuolat didėja, todėl pagrindinis klausimas yra įmonių noras ir gebėjimas užtikrinti galimybę vartotojams jomis naudotis.
„Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos savo klientams šiandien siūlo išties platų mokėjimo įrankių pasirinkimą – nuo bankų kortelių ir skaitmeninių programėlių iki momentinių ir bekontakčių mokėjimų telefonu ar mokėjimų specialiu žiedu. Šioms priemonėms būdingas operacijų greitis, mažesnė vagysčių rizika ir didesnis funkcionalumas. Naudojantis jomis nėra būtinybės nešiotis banknotų, galima lengvai patikrinti operacijų istoriją ir visą parą naudotis banko paslaugomis internetu. Kredito kortelių naudotojai turi dar daugiau galimybių – priklausomai nuo kortelės tipo, jie, pavyzdžiui, gali pasinaudoti pirkinių draudimu“, – sako A.Budris.
Savo ruožtu I.Valeika pažymi, kad elektroninės mokėjimo priemonės taip pat sudaro sąlygas užtikrinti greitesnę ir sklandesnę pinigų apyvartą bei galimybes efektyviau administruoti skolas.
„Vienas iš didžiausių elektroninių mokėjimų suteikiamų privalumų verslui, valstybei ir šalies ekonomikai yra galimybės užtikrinti atsakingą mokestinių prievolių vykdymą, sumažinti mokėjimų vėlavimus ir tokiu būdu stiprinti įmonių finansinį atsparumą galimoms krizėms bei kovoti su šešėliu. Naujos technologijos – pavyzdžiui, kredito ir mokėjimų išieškojimo programinė įranga, esant aukštam skaitmeninių pinigų naudojimo lygiui gali padidinti skolų išieškojimo proceso efektyvumą ir padėti įmonėms sukurti stipresnius ryšius su klientais“, – sako I.Valeika.
Gyventojai turi būti budrūs
Tiesa, nauji mokėjimo būdai kelia ir tam tikrų naujų iššūkių. Europos mokėjimų tyrimo duomenys rodo, kad daugiausiai (60 proc.) įmonių Lietuvoje yra susirūpinusios elektroninių mokėjimų įtaka jų veiklos saugumui. Panaši dalis įmonių mano, kad populiarėjantys skaitmeniniai atsiskaitymai turės įtakos prieinamos informacijos apie sandorius kiekiui bei sandorių išlaidoms.
Duomenis, susijusius su asmenine banko sąskaita, bei pačius atsiskaitymo įrankius būtina rūpestingai saugoti, – pažymi A.Budris.
Lietuvos bankų asociacijos laikinasis prezidentas A.Budris pažymi, kad nors pačios elektroninių mokėjimų priemonės yra patikimos ir saugios, jų populiarėjimu vis dažniau stengiasi pasinaudoti sukčiai, kurie bando įvairiais būdais išvilioti pinigus iš gyventojų.
„Būdų, kuriais nusikaltėliai stengiasi išnaudoti elektroninius mokėjimus pinigų iš gyventojų išviliojimui yra gausu. Apgavystėms pasitelkiamos netikros interneto svetainės, melagingos SMS žinutės bei elektroniniai laiškai ir skambučiai, kurie imituoja tikrų finansų įstaigų ar institucijų pranešimus. Sukčiavimui pasitelkiamos netgi pažintys internetu. Dėl to kiekvienas besinaudojantis elektroniniais atsiskaitymo įrankiais turi nepamiršti, kad mokėjimo kortelė bei prisijungimo prie interneto bankininkystės ar kitų mokėjimo platformų duomenys yra tas pats, kas piniginė. Duomenis, susijusius su asmenine banko sąskaita, bei pačius atsiskaitymo įrankius būtina rūpestingai saugoti“, – pažymi A.Budris.
Nepriklausomai nuo to, ar per artimiausius penkerius metus grynieji iš tiesų taps tik muziejų eksponatais, ar vis dar cirkuliuos apyvartoje – elektroninių mokėjimų priemonėmis visuomenė ateityje neišvengiamai remsis vis labiau. Svarbu tam tinkamai pasiruošti, mokėti apsisaugoti nuo grėsmių ir išnaudoti visus skaitmeninių mokėjimų suteikiamus privalumus.
