Internetinė bankininkystė pakeitė banko čekius. Bekontakčiai mokėjimai dabar stumia lauk grynuosius pinigus, kurie vadinami vis mažiau patikimais.
Tendencija – gera, bet tik tol, kol žmogus gali laisvai rinktis atsiskaitymo būdą, rašo „The Guardian“ apžvalgininkas Dominicas Frisbey.
Jį stebina neoficialus karas Europoje prieš grynuosius pinigus – visi, atsiskaitantys už didelius pirkinius grynaisiais, yra įtartini, net svarstoma išimti iš apyvartos 500 eurų banknotą.
„Nesu tikras, kad apie padarinius buvo pagalvota“, – rašo apžvalgininkas. Jis išreiškia baimę, kad visuomenėje, kur neegzistuoja grynieji pinigai, nelygybė gali tik padidėti.
Finansinis sektorius ir finansinių technologijų įmonės turės dar daugiau galios, mat matys visas transakcijas.
Pasaulyje be grynųjų pinigų kiekvienas atsiskaitymas kortele bus matomas. Taigi vyriausybės, bankai ir mokėjimų administratoriai turės galimybę prieiti prie tos informacijos.
„Tai informacijos valdytojams suteiks milžinišką galią, o galimybė orveliškai sekti visus tiesiog gąsdina“, – rašo apžvalgininkas.
Kita vertus, grynieji pinigai suteikia galios vartotojams. Jie gali pirkti, parduoti ir saugoti savo turtą, nepriklausydami nuo kitų. Jeigu nenori, jie gali nedalyvauti finansų sistemoje.
Yra daug moralinių ir praktinių priežasčių, kodėl žmonės gali to norėti. 2008 metais daug žmonių suskubo iš bankų atsiimti savo indėlius. Po kelerių metų Kipro bankų klientų buvo paprašyta gelbėti sistemą.
„Jeigu jūsų gyvenimo santaupos galėtų būti konfiskuotos tam, kad būtų išgelbėta korporacija, manau, kad bėgtumėte jų pasiimti“, – rašo D.Frisbey.
Neseniai Mervynas Kingas, buvęs Anglijos centrinio banko vadovas, pareiškė, kad finansų sistema nėra sutvarkyta ir mes dar išvysime finansinę paniką.
Japonijos centrinis bankas įvedė neigiamą palūkanų normą. Tai reiškia, kad žmonėms kainuoja laikyti pinigus bankuose ir taip jie yra skatinami ne taupyti, o išlaidauti. Sakoma, kad iš bankų buvo atsiimtos tokios sumos pinigų, kad šalyje atsirado seifų deficitas.
Tai yra kelios priežastys, kodėl žmonės nori palikti finansų sistemą. Analitikas neragina žmonių pulti į bankus ir atsiimti indėlių, tiesiog išreiškia mintį, kad žmonės turėtų turėti tokią galimybę.
Nors atsiskaitymai grynaisiais ir gali liudyti apie mokesčių slėpimą, tai, analitiko nuomone, yra niekis, palyginti su didžiųjų bendrovių sugalvotomis mokesčių vengimo schemomis.
Iki 2020 metų maždaug 6 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės išmanųjį telefoną. Jie turės beveik viską, ko jiems reikia, norint dalyvauti elektroninės prekybos sektoriuje. Ateityje svarbų vaidmenį vaidins elektroninių pinigų produktai – pinigai, kurie leis išlikti už finansų sistemos ribų.
Grynieji pinigai, analitiko teigimu, visada bus greičiausias ir tiesiausias atsiskaitymo būdas.
Jie taip pat reikalingi tarpasmeniniams atsiskaitymams, kurie tikrai nėra nelegalūs. Smulkiajam verslui, vargšams taip pat reikia grynųjų pinigų.
„Karas su grynaisiais pinigais yra karas su tais žmonėmis“, – rašo D.Frisbey.
Kartais jam susidaro įspūdis, kad viešoje erdvėje grynuosius mėgstantys žmonės yra apšaukiami nusikaltėliais, mokesčių vengėjais, netgi teroristais.
Nors atsiskaitymai grynaisiais ir gali liudyti apie mokesčių slėpimą, tai, analitiko nuomone, yra niekis, palyginti su didžiųjų bendrovių sugalvotomis mokesčių vengimo schemomis.
