Priežastys skirtingos – verslas dažnai nepasistengia tinkamai informuoti vietos gyventojus apie kaimynystėje planuojamus objektus, kita vertus, viešasis interesas neretai tampa konkurentų įrankiu ar būna padiktuotas vietos gyventojų noro gauti asmeninės naudos, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
R. Skyrienės įsitikinimu, didžiausia investuojančio verslo klaida – nenoras bendrauti su vietos visuomene.
Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“, Klaipėdoje dalyvaujančios pirmosios šalyje atliekas kūrensiančios elektrinės statybose, generalinis direktorius Vitalijus Žūta pažymi, kad projekto patvirtinimas užtruko apie penkerius metus. O galėjo užtrukti dar ilgiau, jei ne palankus daugumos Klaipėdos politikų požiūris.
Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė kalba, kad Lietuvoje pavyzdžių, kai projektai stringa ar vėluoja dėl kilusio bendruomenių ar grupės žmonių pasipriešinimo, – į valias.
„Dažnai pasitaiko, kad nėra įrodyta, jog investicijos kelia pavojų žmonėms ar gamtai, tačiau atsiranda gyventojų, kurie protestuoja, tai plačiai nuskamba žiniasklaidoje. Nors investuotojas gali turėti visus atliktus tyrimus, teigiamas ekspertų išvadas, politikai išsigąsta rinkėjų nemalonės, ir viskas stoja“, – nurodo ji.
R.Skyrienės įsitikinimu, didžiausia investuojančio verslo klaida – nenoras bendrauti su vietos visuomene.
„Stokojama verslo kultūros, pasitaiko, kad verslininkai pasipučia ir nemato reikalo kalbėtis su žmonėmis, aiškinti projektų pranašumų ir ypatumų. Šis procesas nėra nei lengvas, nei trumpas, tačiau būtinas – neužtenka informaciją apie planuojamą projektą laikraštyje išspausdinti“, – tvirtina R. Skyrienė.
