„Po pateikimo, aš esu įsitikinęs, kad bus pritarta, ir priėmimo metu bus priimtas pats optimaliausias ir pats geriausias sprendimas ir bus tikrai sutarta, kad tas, kuris daugiau gauna, tas turi ir daugiau atiduoti visuomenei“, – Lietuvos radijui pirmadienį sakė V.Matuzas.
Jo teigimu, kitas žingsnis – progresiniai mokesčiai.
Seime praėjusią savaitę užregistruotas V.Matuzo vadovaujamos darbo grupės pasiūlymas apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, gyventojų gaunamas palūkanas už vertybinius popierius, žmonių suteiktas paskolas ir bankuose laikomus indėlius, taip pat jachtas, lėktuvus, naujus galingus automobilius. Tikimasi, kad tokiu būdu į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.
V.Matuzo teigimu, prabangos mokesčiais siekiama apmokestinti skirtumą, kuri viršytų nustatytą ribą.
„Mes labai aiškiai esame pasakę, kad nuo skirtumo, kuris yra virš 1 mln. litų (nekilnojamojo turto – BNS), reikės mokėti. Tai nėra tokios didelės sumos“, sakė V.Matuzas. Anot jo, taip pat bus su kitu turtu – apmokestinti siūloma tik vertę, kuri viršytų nustatytą ribą.
Didesnės nei 1 mln. litų vertės nekilnojamąjį turtą siūloma apmokestinti 1 proc. mokesčiu, didesnės nei 200 litų per metus palūkanos už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, taip pat jachtas ir lėktuvus.
Mėnesio mokestis už automobilius būtų po 0,5 lito už 1 kilovatą. Burinėms jachtoms būtų taikomas 30 litų mėnesio mokestis už jos ilgio metrą, jei ilgis viršija 10 metrų ir jei ji nėra skirta komercinei veiklai. Orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūlomas 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokestis.
Valdančiųjų konservatorių siūlomus prabangos mokesčius kritikuojantys liberalai teigia siūlysiantys svarstyti kitus galimus papildomų biudžeto pajamų šaltinius, pavyzdžiui, dalies valstybės turto ir dalies valstybinių energetikos ar transporto įmonių akcijų pardavimą.
„Siūlysime koalicijos partneriams pasvarstyti dalies valstybės turto ir dalies valstybės įmonių akcijų pardavimą, kas ir buvo siūlyta kai kurių ekonomistų, pramonininkų. Yra krūva valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, kurio tikrai nereikia valstybei ir tikrai valdžia galėtų jį parduoti. Svarstytinas ir variantas dėl dalies valstybės įmonių dalies akcijų, nebūtinai kontrolinio paketo, pardavimo. Tai – ir energetikos, ir transporto įmonės“, – BNS anksčiau sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.