„Galvojome, kad sunki gripo stadija, bet panašu, kad vėžiukas. Neprievartaukit manęs, trečiadienį gausime tikslius duomenis ir tada kalbėsime. Aš mėgstu tikslumą, o kalbėti apie skaičius jų neturint, būtų labai neatsakinga“, – žurnalistams apie „Snoro“ situaciją kalbėjo V.Vasiliauskas. Anksčiau nustatyta, kad banke trūksta vertybinių popierių už milijardą litų, tačiau dabar aiškėja, kad banko turtas gali būti dar mažesnis.
„Oi, žinokit, daug kas užkliuvo. Vienas iš trūkumų, kurie mums užkliuvo, tai buvo lėšų vaikščiojimas ratu. Daug dar buvo elementų, kurie kėlė įtarimą ir kurie po truputį tvirtinasi“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jis ir Vyriausybės vadovai susitiko su verslo atstovais. Verslininkai nerimauja dėl įšaldytų įmonių sąskaitų, dėl kurių bendrovės patirs nemažai nuostolių.
V.Vasiliausko teigimu, vien valstybinio sektoriaus įmonės „Snore“ turi apie 400 mln. Lt. „Lietuvos dujos“, pavyzdžiui, turi įsigijusios banko „Snoras“ 20 mln. Lt vertės indėlio sertifikatą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys sakė, kad užstrigo Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis finansuojami projektai. Ypač daug jų vandentvarkos ir statybos sektoriuje. Stringa projektai Lietuvos geležinkelių, Lietuvos dujų įmonėse, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
„Svarbiausias klausimas – kokios galimybės atšildyti sąskaitas, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, kuriam užstrigo lėšos“, – sakė G.Rainys.
Tačiau, jo teigimu, įmonės pinigus laiko pagal principą „ne visi kiaušiniai viename krepšyje“ – tai yra sąskaitas turi ne tik „Snoro“ banke.
Verslo darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas, nuo šiol vadovaujantis ir „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai, teigia, kad banką reikia renovuoti ir neatmeta galimybės, kad verslininkai galėtų tapti banko akcininkais.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad investuotojai dėl banko „Snoro“ nacionalizacijos didelių netekčių nepatyrė: „Nesikreipė nė vienas, gal keletas įmonių turėjo indėlių, bet kadangi bankas buvo labiau mažmeninės bankininkystės bankas, tai mūsų įmonės mažiau turėjo operacijų per šitą banką. Pagrindiniai mūsų klausimai buvo, ar bus atsiskaityta su tais, kurie teikė paslaugas, kada Vyriausybė galvoja parduoti banką.“
Atnaujinta 17.36 val. D.Arlauskas teigia, kad atsirado įmonių, kurios nori gelbėti nacionalizuotą banką „Snoras“.
Kalbėdamas „Lietuvos ryto televizijos“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“ D.Arlauskas teigė, kad ką tik grįžo iš susitikimo su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, finansų ministre Ingrida Šimonyte, kurio metu buvo aptarta „Snoro“ banko krizė.
D.Arlauskas sakė, kad aiškesnė padėtis bus trečiadienį, kuomet bus pateiktas banko balansas. „Jei balansas bus geras, bus kalbama apie restruktūrizavimą“, – sakė D.Arlauskas.
Jis teigė, kad jau atsirado verslininkų, kurie norėtų dalyvauti renovuojant banką. Paprašytas paminėti konkrečius pavdinimus, D.Arlauskas sakė, jog tarp tokių įmonių yra SBA, „Vėtrūna“, „Mikrovisata“, „Topo centras“, kitos.
Išsamiau apie banko „Snoras“ nacionalizaciją skaitykite čia.
