„Trumpuoju laikotarpiu – turiu omenyje metus, dvejus – (neigiamas – BNS) poveikis bus. Bet ilguoju laikotarpiu, aš, manau, visi tik išloš. Tikslas yra didesnis prieinamumas elektroninių atsiskaitymų, ir nuo to bankai tik laimės“, – trumpoje spaudos konferencijoje penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo nuomone, trumpalaikis pajamų netekimas bankams nebus nepakeliamas. V.Vasiliauskas abejoja, ar dėl to bankai galėtų didinti paskolų maržas.
„Spaudimas rinkoje tikrai yra pakankamai nemenkas, todėl nemanau, kad čia bus toks baliono principas, kai tu vienoje vietoje suspaudi, kitoje iškyla.
Aš tikrai nemanau, kad tai galėtų atsiliepti palūkanų maržoms. Rinkos elgesys rodo, kad visi pasigavo tą idėją ir pati rinka dar prieš pasirodant būtiniausių paslaugų krepšeliui, jau siūlo gerokai patrauklesnius klientams sprendimus“, – sakė V.Vasiliauskas.
Tikimasi, kad ateityje bankai sujungs bankomatus į bendrą tinklą. Anot V.Vasiliausko, bankai dėl to galėtų sumažinti jų išlaikymo sąnaudas iki 30 proc.
„Čia elementari verslo logika. Mes manome, kad vienas tinklas tokioje mažoje rinkoje reiškia mažiau išlaidų, yra kaštų efektyvumo klausimas. Praeityje, kiek man yra žinoma, bankai yra svarstę apjungti į vieną tinklą. Vienas motyvų buvo kaštai, ir atskiri bankai yra sakę, kad tuomet, jų skaičiavimais, atpigtų nuo 20 iki 30 proc., palaikant vieną, o ne kelis alternatyvius bankomatų tinklus“, – aiškino centrinio banko vadovas.
Pasak jo, Lietuvos bankas negali nurodyti steigti vieningo bankomatų tinklo, tačiau bando „stumtelėti“ komercinius bankus dar kartą apsvarstyti tokią idėją. V.Vasiliausko teigimu, bankai iki šiol nesiėmė to daryti galbūt dėl noro saugoti prekės ženklą.
„Čia, matyt, konkurenciniai dalykai, matyt, brando (liet.k. prekės ženklo) dalykai. Vienas didesnis, kitas mažesnis. Ir žinote, lietuviai tokia tauta – trys lietuviai, penkios partijos. Tai aš manau, genuose yra, tai mes šioje vietoje bandome užsiimti genų inžinerija“, – sakė banko vadovas.
Komercinių bankų ir kredito unijų klientai už krepšelį nuo kitų metų vasario mokės ne daugiau kaip 1,5 euro per mėnesį, o nepasiturintieji – 0,75 euro. Kainos riba galios iki 2017 metų pabaigos ir kasmet bus peržiūrima, atsižvelgiant į vidutinį vartojimo išlaidų kitimą.
Krepšelį sudaro sąskaitos atidarytas, elektroninė bankininkystė ir prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė ar kodų generatorius), neribotas gautų lėšų eurais įskaitymas, grynųjų pinigų įmokėjimas, mokėjimo kortelė, 10 ar daugiau bet kokių pervedimų eurais internetu per mėnesį, 550 eurų išgryninimas bankomate, tačiau ši suma gali būti didesnė, jei ją nustato pats bankas.
