„Komisijai pateikėme beveik šimtą dokumentų. Kalbant apie turto mažėjimą pagrindžiančius dokumentus, yra mūsų tarnybinis raštas, kuriame išdėstytos paskiros turto pozicijos, informacija dėl kreipimosi į šveicarus, atpasakotas jų rašto turinys. Šveicarų rašto komisijai pateikti negalėjome, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, tam reikėjo šveicarų sutikimo. Mes į juos kreipėmės, o gavę sutikimą informaciją pateiksime dar iki paskutinio posėdžio“, – V.Vasiliauską cituoja dienraštis „Lietuvos rytas“.
Anot jo, Lietuvos bankas dar nuo praėjusių metų birželio mėnesio bendradarbiauja su Šveicarijos institucijomis.
„Turime du atsakymus iš šveicarų pusės: nėra vertybinių popierių. Vien tos skylės užtenka, kad bankas nemokus. Banko kapitalas buvo 580 mln. litų. Skylė su šveicarų vertybiniais popieriais – 1,33 mlrd. litų. Mes esame paprašę sutikimo pateikti dokumentus ir, tikiuosi, jį gausime“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
Jis negalėjo atsakyti, kaip ir kur dingo „Snoro“ vertybiniai popieriai.
„Taigi vyksta ikiteisminis tyrimas. Galiu pasakyti tik tiek – galbūt jų nėra, jie dingę. Daugiau kalbėdamas pakenkčiau ikiteisminiam tyrimui,“ – teigė V.Vasilauskas.
„Snoro“ banko žlugimo aplinkybes tyrusios parlamentinės komisijos pirmininko Valentinas Mazuronis trečiadienį pareiškė, kad komisija konstatavo, jog Lietuvos banko veiksmai uždarant „Snorą“ buvo skuboti ir nepakankamai motyvuoti. V.Mazuronis taip pat pridūrė, kad komisija negavo ir neturi dokumentų, patvirtinančių galimą „Snoro“ turto sumažėjimą maždaug 4 mlrd. litų, kaip nurodyta buvusio laikinojo„Snoro“ administratoriaus Simono Freakley'io ir dabartinio jo bankroto administratoriaus Neilo Cooperio ataskaitose.
Lapkričio 16-ąją nacionalizuotam bankui „ Snoras“ bankroto byla iškelta pernai gruodžio 7-ąją.
