Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas spėjo, jog buvę „Snoro“ akcininkai žinią apie „Snoro“ atžvilgiu planuojamus veiksmus gavo savaitgalį prieš atitinkamą dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją, lapkričio 12-13 dienomis, rodo paviešinta V.Vasiliausko liudijimo Antikorupcijos komisijai stenograma.
Lapkričio 15 dieną prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“. „Snoras“ valdė daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų.
Taip pat komisijai V.Vasiliauskas patvirtino, jog staigių veiksmų prieš „Snorą“ imtasi pamačius, jog iš banko masiškai išvedami pinigai. Jis tvirtino, jog dalis jų keliavo asmenims, susijusiems su akcininkais, tačiau po publikacijos dienraštyje indėlius atsiimti suskubo ir žmonės.
„Lapkričio 16 dieną gyventojų indėlių sumažėjo daugiau kaip 30 mln. litų, o tai buvo antras per visą istoriją tokio dydžio išėjimas. Dėl to mes ir staigiai taip reagavom“, – komisijai sakė V.Vasiliauskas.
Tuo tarpu galimai su akcininkais susijusiems asmenims, pasak V.Vasiliausko, buvo pervesta apie 20 mln. litų, nors komisijos nariai pastebėjo, jog anksčiau, uždarame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje jis pateikęs kitą skaičių – 50 mln. litų. Klausiamas, kodėl pateikė skirtingus skaičius, Lietuvos banko vadovas sakė, jog tikslias sumas nustatys tik ikiteisminis tyrimas.
Banko vadovas sakė esąs įsitikinęs, jog „Snoro“ akcininkai apie planuojamą operaciją sužinojo savaitgalį, nes dar penktadienį su abiem, Raimondu Baranausku ir Vladimiru Antonovu, jis buvo susitikęs.
„Savaitgalį, turiu omeny lapkričio 12-13 dienas. Kodėl aš taip galvoju? Lapkričio 11 dieną, berods, turėjome valdybos posėdį, kuriame sprendėme klausimą dėl termino strateginiam investuotojui atvesti pratęsimo. Ir tame posėdyje dalyvavo abu akcininkai, V.Antonovas ir R.Baranauskas. Jeigu jie būtų žinoję, aš manau, jie tikrai nebūtų pasirodę. Ir to posėdžio metu mes sutarėme, kad kitą savaitę bus kitas susitikimas, (...) iš jų pusės buvo patikinimas, kad jie būtinai dalyvaus“, – komisijai sakė V.Vasiliauskas.
„Aišku, jie galėjo blefuoti, bet aš labai abejoju, nes tiesiog dėliojasi, tai, manau, bent iki lapkričio 11 dienos jie tikrai tos informacijos neturėjo. Mano įsitikinimu, jie sužinojo prieš savaitgalį ar savaitgalio metu todėl, kad lapkričio 14 dieną aš gavau Baranausko skambutį, ir jis paprašė susitikimo su manimi 15 dieną, paskui, kai išėjo publikacija, aš gavau jo skambutį, kad, žinote, nesusitiksime, aš planinėje komandiruotėje nuo pirmadienio“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Jis patvirtino, jog Lietuvos bankas tyrimą dėl „Snoro“ pradėjo birželio 9 dieną, banke apie tai žinojo apie dešimt žmonių. V.Vasiliauskas sakė esąs tikras, jog informaciją nutekino ne jie, pažymėdamas, jog nuo birželio iki lapkričio ji į viešumą nebuvo patekusi, o nutekėjo perduota teisėsaugai. Taip pat jis patvirtino, jog dėl „Snoro“ tam tikra informacija jau nuo birželio buvo žinoma ir FNTT, tačiau tvirtino jog šiai institucijai teikiama informacija buvo epizodinė.
„Aš tikras dėl savo žmonių, kaip bebūtų gaila, bet, deja, informacija nutekėjo po to, kai mes atidavėm informaciją teisėsaugos institucijoms“, – sakė V.Vasiliauskas.
Antikorupcijos komisija tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių pradėjo, kai vasario 15 dieną tarnybos direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido, prieš tai panaikinęs jų leidimus dirbti su slapta informacija.
Ministras įsakymus pasirašė gavęs VSD informaciją apie šių pareigūnų tyrimus poligrafu, kurie atlikti aiškinantis, kas galėjo atskleisti informaciją apie teisėsaugos veiksmus dėl banko „Snoras“.
