Iki kitų metų rugsėjo ECB kas mėnesį už 60 mlrd. eurų pirks vertybinių popierių. Pirkimus vykdys kiekvienos euro zonos narės centrinis bankas, priklausomai nuo jo kapitalo rakto.
Didžiausius kapitalo raktus turi Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – tai reiškia, kad jos išleis didžiausią dalį iš 60 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos kapitalo raktas yra nedidelis – vos 0,587 proc.
Kapitalo raktai:
Lietuvos bankas, atsižvelgęs į Lietuvos Vyriausybės skolinimosi poreikį ir pirkimo apribojimus, prognozuoja, kad Lietuvos vertybinių popierių programos įgyvendinimo metu supirks jų už 1,2 mlrd. eurų.
Lietuvos vertybiniai popieriai bus perkami antrinėje rinkoje. Kokia bus faktinė suma, V.Vasiliauskas prognozuoti negali.
„Viskas priklausys ir nuo pardavėjų – kiek norės tarpininkai parduoti. Kol kas būtų būrimas iš kavos tirščių. Galiu pasakyti tą skaičių – 1,2 mlrd. eurų, bet kaip bus realiai, tai nenorėčiau dabar spekuliuoti. Kontaktuojame su tarpininkais – nuotaikų yra įvairių. Kiekvienas, ar tai būtų bankas, ar pensijų fondas, skaičiuoja“, – sakė V.Vasiliauskas.
Lietuvos vertybinių popierių rinka yra sekli, todėl bus perkami ne vien Lietuvos VP, bet ir, pavyzdžiui, transeuropinių institucijų vertybiniai popieriai. Jie, kaip ir Lietuvos VP, galės būti perkami pagal tam tikrus apribojimus – ne daugiau kaip 25 proc. vienos emisijos VP, jų trukmė – 2–30 metų ir pan.
Tokio pirkimo tikslas – paskatinti vartojimą, padidinti infliaciją ir paskatinti ekonomikos augimą. V.Vasiliauskas sako, kad tokio kiekybinio skatinimo poveikis pridės apie 0,4 proc. prie infliacijos. ECB prognozuoja, kad kainos šiemet neaugs, kitąmet pavyks infliaciją paspartinti iki 1,5 proc., o 2017 metais – iki 1,8 proc.
„Nuotaikos yra santūriai pozityvios, bet aplinka kaip visada yra gana trapi“, – sakė V.Vasiliauskas.
Numatoma, kad tokie vertybinių popierių pirkimai bus vykdomi iki 2016 metų rugsėjo, tačiau, esant reikalui, bus pratęsti. Tai priklausys nuo to, kaip pavyks įgyvendinti pagrindinį ECB tikslą – pasiekti 2 proc. infliacijos rodiklį.
„Galas atviras – reaguojant į tuo metu būsimą situaciją, gali būti programa pratęsta. Tikslas vienintelis – paskatinti ekonomiką, pakelti lūkesčius iki pinigų politikos tikslų. Kaip tai pavyks, matysime“, – sakė V.Vasiliauskas.
Valdančioji taryba renkasi kas dvi savaites, vadinasi, pirmieji tokios programos rezultatai turėtų paaiškėti po 2 savaičių.
Kiek dėl tokio kiekybinio skatinimo augs ekonomika, prognozuoti V.Vasiliauskui yra sunku.
„Aš sakau, kad tai yra šešėlių mokslas“, – sakė V.Vasiliauskas. Atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes Lietuvos bankas paskelbs šį penktadienį.
