Po Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdžio V.Vasiliauskas patikino, kad centrinių bankų politika nesikeičia – išlaikoma pigių pinigų politika, o reikšmingesni sprendimai gali įvykti rudenį.
„Aiškiai dar kartą buvo patvirtinta, kad ekonominė situacija euro zonoje gerėja ir jau kelioliktą ketvirtį iš eilės tempai išsilaiko tokie patys – nedarbas mažėja, jo lygis yra mažiausias nuo 2009 m. kovo mėn., vėlgi, skirtingose šalyse skirtingai, bet iš principo tas ekonominio stabilumo momentas yra atėjęs ir defliacijos (kainų mažėjimo – 15min) šmėkla yra pasitraukus“, – penktadienį žurnalistams teigė V.Vasiliauskas.
Jis pažymi, kad visame regione iki infliacijos tikslo – 2 proc. per metus – dar toli, tačiau tam reikia kantrybės – esą prognozės rodo, kad prie infliacijos tikslo bus priartėta.
„Rytojus yra iš principo šviesus, vertinant ekonominio augimo prasme. Kažkokių debesų nėra, aišku, tarptautinė aplinka, Kinija, JAV, šiek tiek klausimų kelia. Tačiau apskritai tvarus augimas tęsiasi, tokia pagrindinė būtų žinutė“, – ECB posėdį apibendrino V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad jokių reikšmingų ekonominių įvykių nebuvo, tai leidžia ECB nenukrypti nuo kurso.
Lietuvai – stabili perspektyva
Vertindamas, ką stimuliuojanti ECB pinigų politika reiškia Lietuvai, V.Vasiliauskas patikino, kad ji žada stabilią perspektyvą.
„Mūsų pagrindiniai ekonomikos varikliai yra eksportas ir vidaus vartojimas. Tai jei pagrindinėse prekybos partnerėse tiek euro zonoje, tiek ES yra gerai, tai mums taip pat yra gerai. Kalbant apie infliaciją Lietuvoje – paskutinio mėnesio infliacija buvo didžiausia euro zonoje, bet nepamirškime, kad tą nulėmė keletas faktorių“, – aiškina V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad infliaciją kaitina 9 proc. per metus augantys atlyginimai ir toks tempas kelia tam tikro nerimo, kadangi produktyvumas taip sparčiai neauga. O antras infliacijos faktorius – Lietuvos fiskalinė politika.
„Tai yra būtent akcizai ir šildymo lengvata, vien tik šios dvi mokestinės priemonės truktelėjo mūsų infliaciją mūsų skaičiavimais beveik 1 proc. Tai buvo prognozuota ir visiškai natūralu. Jei neturėtume tų mokestinių sprendimų, mūsų kainų lygio augimo tempas būtų labai artimas tam, ką mes matome kitose dvejose Baltijos šalyse“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis aiškina, kad atlyginimams sparčiai augant šaliai reikia išspręsti problemą, kaip išlikti konkurencingai, kad neatsidurtų „vidutinių pajamų spąstuose, kada kainos didelės, o pajamos nelabai ir prarandame vystymosi potencialą“.
Jis mini, kad Lietuvoje ateityje reikia tikėtis to, kas jau vyksta Estijoje, kadangi čia tendencijos nežymiai atsilieka.
„Kainų lygio prasme Estija maždaug lenkia mus 15-20 proc., atlyginimų prasme, atitinkamai, maždaug tokiomis sumomis pas mus yra mažesni. Tad tendenciją mes galime pamatyti“, – teigia V.Vasiliauskas.
V.Vasiliauskas teigiamai vertina atlyginimų augimo faktą iš tos pusės, kad tai sprendžia emigracijos ir demografijos problemą. Jis tikina, kad Estijoje atlyginimų augimas jau lėmė, kad šalyje gyventojų skaičius pradėjo augti – daugiau žmonių sugrįžta, nei šalį palieka.