Interviu BNS V.Vasiliauskas ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu diskutuojama, koks turėtų būti bendro pertvarkymo fondo dydis.
„Jisai (pertvarkymo fondas – BNS) Europos Komisijos pasiūlymu numatytas kaip atskiras, į kurį vėlgi įmokėtų pati industrija (komerciniai bankai – BNS). Komisija siūlo, kad įmokos būtų 1 proc. nuo apdraustų indėlių, surinkus tas įmokas, fondo dydis būtų maždaug 55 mlrd. eurų“, – BNS teigė V.Vasiliauskas.
Anot V.Vasiliausko, dėl galimo įmokų dydžio vis dar diskutuojama.
„Dabar vyksta ginčai tarp valstybių narių, koks gi turėtų būti dydis tų įmokų, na, ir savaime suprantama, diskusijos su industrija, Europos Parlamente (EP) vyksta diskusijos, vieni norėtų didesnio fondo, kiti mažesnio“, – sakė LB vadovas.
Pasak jo, yra ir minčių, kad bankų pertvarkymo fondas galėtų būtų bendras su indėlių draudimo fondu.
„Matysim, koks galutinis rezultatas bus. Lietuvos prioritetas – iki pirmininkavimo pabaigos pasiekti politinį susitarimą dėl to vadinamojo bendro pertvarkymo mechanizmo“, – BNS tvirtino V.Vasiliauskas.
Europos Parlamentas rugsėjo mėnesį patvirtino pirmą Bankų sąjungos elementą – Bendrą bankų priežiūros mechanizmą (SSM). Dabar, anot V.Vasiliausko, prasidėjęs praktinis jo įgyvendinimas, Europos centrinis bankas tam ruošiasi.
„Tikslas, kad jau kitais metais mechanizmas realiai pradėtų veikti. Realiai norima, kad startuotų nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos“, – sakė V.Vasiliauskas.
Lietuva šio mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu įstotų į euro zoną 2015 metais.
„Galutiniai patvirtinimai dėl mūsų priėmimo į euro zoną bus maždaug kitų metų viduryje, vasaros pabaigoje, vėlgi priklausys nuo politinio ciklo Europos Parlamente, bet nuo tada iš principo įgausim stebėtojo statusą. Nuo tada jau galima aktyviai dalyvauti“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Lietuvos išskirtinumas, kad šalies bankinė sistema yra valdoma ne euro zonos šalių bankų, tačiau jie vis tiek papuls į Europos centrinio banko priežiūrą.
„Mūsų bankinė sistema 90 proc. yra valdoma bankų, kurie yra Skandinavijos valstybėse, tai yra Švedija, Danija, Norvegija. Tiek Danija, tiek Švedija artimiausiu metu neplanuoja jungtis prie bendro priežiūros mechanizmo. Bet kuriuo atveju vis tiek tos tarptautinės bankų grupės veikia euro zonos valstybėse, ir per tai vis tiek jos papuls po bendru priežiūros mechanizmu“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys Lietuvos finansų grupės – SEB, „Swedbank“ ir DNB. Tačiau jų Lietuvoje valdomų antrinių bankų, taip pat kitų šalyje veikiančių bankų priežiūra išliks LB žinioje.
„Mūsų priežiūra irgi niekur nedings, tiesiog mes būsim komandos dalis, mūsų žmonės vis tiek čiupinės dukteris čia vietoje ir, koledžų, bendrų darbo grupių pagalba dalyvaus toje priežiūroje“, – teigė V.Vasiliauskas.
Anot Lietuvos banko vadovo, Bankų sąjunga kuriama tam, kad šalys nesusidurtų su tokiomis problemomis, su kuriomis ES susidūrė praeityje, gelbėdama euro zonos šalių bankus.
„Yra numatytas keliapakopis sprendimas: pirmas frontas – Bendras priežiūros mechanizmas, kad neprieitų iki banko problemų, jeigu tai atsiranda vis dėlto, tada antras mechanizmas, vadinamasis „bail-in‘as“, kada pirmiausia savininkai, paskui ir kreditoriai, atiduoda savo duoklę, išskyrus draustus kreditorius, visų pirma, draustus indėlininkus. Po to trečias frontas yra jau pats banko pertvarkymas, kada liejami pinigai iš to pertvarkymo fondo ir, tada, jau jeigu galiausiai ne, tada jau atsistoja vadinami „back stop‘ai“, valstybės narės kaip tokios“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, įgyvendinus tokią pakopinę sistemą, tikimasi, kad valstybei nereikės leisti mokesčių mokėtojų pinigų, gelbstint bankus.
Paklaustas, kaip Bankų sąjungos mechanizmai veiktų „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų atvejais, Centrinio banko vadovas sakė, jog šie atvejai kitokie, nes kalbama apie galimai nusikalstamas veikas.
„Tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko atveju mes turėtumėm kalbėt apie galimai nusikalstamas veikas. Žodelį „galimai“ esu priverstas vartoti dėl to, kad teisiniai procesai tęsiasi. Bet kada susiduri su kriminaliniais dalykais, jinai (priežiūra – BNS) neveikia“, – sakė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, kada bus galima susitarti dėl trečio Bankų sąjungos elemento – bendros indėlių draudimo sistemos, kol kas neaišku, nes ES šalių nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos.
Lietuvoje veikiantis Indėlių draudimo sistemos pavyzdys, anot V.Vasiliausko, yra gerai pasirinktas modelis, nes įmokas į fondą moka pačios finansų institucijos.
„Indėlių draudimo mechanizmas pas mus jau veikia. Pas mus pasirinktas modelis yra išankstinis – kada pati industrija, patys bankai moka į indėlių draudimo fondą, jeigu įvyksta įvykis, tada įvyksta išmokėjimas“, – teigė V.Vasiliauskas.
ES finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai rugsėjį Vilniuje aptarė bankų pertvarkymo mechanizmo, kuris yra vienas kertinių Bankų Sąjungos elementų, temą. ES pirmininkaujanti Lietuva siekia šalių narių sutarimo, kad galėtų pradėti derybas su Europos Parlamentu iki šių metų pabaigos.
