Demografinės tendencijos Lietuvoje signalizuoja pavojų – jau po dvidešimties metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis gali pablogėti dvigubai, tačiau tik mažiau nei pusė Lietuvoje dirbančių žmonių tinkamai kaupia lėšas pensijai.
Lietuva šiuo metu pagal pensijų sistemą ir jos užtikrinamas garantijas yra tarp trijų blogiausių valstybių visoje ES. Šiuo metu pensijos atitinka apie 35 proc. gauto atlyginimo, tačiau per kelis dešimtmečius ši dalis artės prie 20 proc. – tai reiškia, kad pensijos dabartine verte tik mažės, teigė V.Vasiliauskas Lietuvos banko surengtoje konferencijoje „Lietuvos pensijų sistema: kaip užtikrinti socialiai teisingas ir tvarias pensijas?“.
„Atrodo, kad šiuo metu su tokia situacija pradedama susitaikyti. Tačiau kaip tik reikėtų ambicijos, kad iš to trejeto ištrūktume“, – sako V.Vasiliauskas.
Anot jo, pagrindinė problema – tai mažas perskirstomas biudžetas – pernai biudžete surinktų pajamų dydis nesiekė 30 proc. bendrojo vidaus produkto, kai vidutiniškai ES perskirstoma apie 40 proc. BVP.
„Tai sudarytų apie 2 milijardus eurų. Ką reiškia 2 milijardai eurų – maždaug tiek buvo iš viso išmokėta senatvės pensijų pernai“, – skaičiuoja V.Vasiliauskas.
Kita problema – demografinė situacija, kuri taip pat lems, kad senjorų daugės, o jiems tenkančiųjų dirbančiųjų dalis mažės. Pasak V.Vasiliausko, su tokiomis problemomis susiduria ir kitos šalys.
V.Vasiliauskas patikino, kad pensijų reforma, kuri atliekama nuo naujųjų, palengvins padėtį būsimiems pensininkams ir pavers pensijų sistemą patrauklesne. Mat dirbantieji daugiau sukaups dėl geresnių gyvenimo ciklo fondų, kurie leis „išnaudoti rezervus“: gauti didesnę investavimo grąžą.
„Reforma suteikė teisingą kryptį švelninant demografinio šoko poveikį, tačiau neišlaikius nuoseklumo pensijų sistema gali patirti nesėkmę. Todėl pirmiausia būtina įstatymu patvirtintus pokyčius kokybiškai įgyvendinti. Be to, siekiant užtikrinti deramas gyventojų pajamas senatvėje, reikia ir papildomų priemonių, didinančių sistemos tvarumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nurėžti pensijų fondų valdymo mokesčiai lems didesnę sukauptą sumą, o pertvarkoma ir centralizuojama anuitetų sistema – didesnes galutines išmokas. Be to, atsiejus kaupimą nuo „Sodros“ pensijos, nebeliks priežasčių sistemoms supriešinti.
Reikia trijų pakeitimų
Lietuvos banko vadovas įvardijo, kad pensijų sistemai nepakaks tik šių pasikeitimų, o reikės dar bent trijų ateityje.
Pirmiausia, anot jo, būtina užtikrinti ryšį tarp įmokų ir išmokų – kad didesnes įmokas sumokėję gyventojai galėtų tikėtis ir didesnių pensijų. Glaudi sąsaja tarp įmokų ir išmokų būtų esminė sąlyga siekiant didesnio pensijų sistemos teisingumo ir stiprinant gyventojų motyvaciją rūpintis senatve iš anksto.
Antra – gyventojai senatvės pensijas turi aiškiai matyti asmeninėse sąskaitose. Pasak V.Vasiliausko, tai savaime panaikintų šešėlį, kadangi gyventojai aiškiai matytų, kiek pensijos netenka, jei atlyginimas mokamas „vokelyje“. Asmeninėmis sąskaitomis grįstas modelis šiuo metu veikia Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
Trečia – gyventojus būtina šviesti ir mokyti, kuo naudingas yra privatus kaupimas pensijų fonduose. Pasak V.Vasiliausko, ši sistema efektyvi tuomet, kai užtikrinamas masiškumas, o šiuo metu kone pusė dirbančiųjų, apie 800 tūkst. žmonių, pensijų fonduose kaupia minimalia apimtimi arba apskritai nekaupia – tai yra „bomba ateičiai“.
Jis pabrėžė, kad ir kitąmet gali būti pagundų verčiau gyventi šia diena, nei taupyti senatvei – tačiau toks elgesys nėra atsakingas, gyventojus reikia šviesti.
Lietuvos banko vadovo teigimu, valstybė turi užtikrinti pensijų sistemos skaidrumą, stabilumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų, o žmonės – domėtis, vertinti ir suprasti, kad pensijos reikia ne tik laukti, bet ir patiems pasirūpinti rezervo kaupimu.
