Centrinio banko vadovo komisijos klausimai nenustebino. Pasak jo, komisija vėl daugiausia domėjosi laikinojo bankroto administratoriaus Simono Freakley paskyrimu, darbu, algomis ir sprendimu nacionalizuoti „Snorą“.
Tuo tarpu komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir narys Žilvinas Šilgalis tikino, kad į šiuos klausimus V.Vasiliauskas atsakinėjo nenuoširdžiai.
„Tiek, kiek aš tikėjausi gauti patikslinimų, pagrindimų arba atsakymų, aš negavau“, – žurnalistams po posėdžio sakė V.Mazuronis.
Tačiau V.Vasiliauskas tvirtino atsakinėjęs taip, kaip galėjęs ir pasiūlė į kai kuriuos klausimus, jei jų kils, dar atsakyti raštu.
„Nuoširdumas toks dalykas. Aš esu įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, pasirašiau (kad teiksiu teisingą informaciją – red.past.) Ir atsakiau. Širdies turbūt neišplėši ir neparodysi“, – kritiką atmetė V.Vasiliauskas.
Anot jo, komisijos darbas buvo konstruktyvus. Nepasiteisino ir Lietuvos banko baimės, kad komisijai pradėjus darbą iš jos gali nutekėti slapta informacija.
„Tie nuogąstavimai visai nepasitvirtino. Kokios bebūtų komisijos išvados, mano galva sprendimas buvo vienintelis įmanomas. Lietuvos bankas, kaip nepriklausoma institucija priėmė tą sprendimą dėl intervencijos į banką, nustatėme duomenis, kreipėmės į teismą ir teismas priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo“, – sakė jis.
V.Vasiliauskas dar kartą pažymėjo, kad kitaip nepasielgtų ir dabar.
„Kai bankas žlunga, visi tik pralaimi, išskyrus gal tik kai kuriuos asmenis, kurių Lietuvoje nėra“, -
tvirtino V.Vasiliauskas
Kiekviena diena – nuostoliai
Pasak jo, dabar bankroto administratoriaus darbą labiausiai stabdo nesusirenkantys į susirinkimą kreditoriai.
„Dabar viskas yra laukimo stadijoje. O tai kainuoja“, – pabrėžė V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas mano, kad kreditorių susirinkimas nesustabdytų jų skundų nagrinėjimo teismuose, todėl objektyvių priežasčių vilkinti susirinkimo datą nėra.
„Gyvenimas nestovi vietoje, o bankas yra toks dalykas, kad kiekviena diena yra nuostoliai. Sumas būtų sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad eina tikrai ne į pliusą. Vien išlaidos banko išlaikymo kainuoja. Yra ir darbuotojai, nors jų ir sumažinta, bet yra. Sistemų palaikymo kaštai, pagaliau, administravimo išlaidos. Tas irgi kainuoja“, – dėstė Centrinio banko vadovas.
Tuo pačiu stringa ir dukterinių „Snoro“ įmonių veikla, ypač apsunkinamas banko „Finasta“ likimas.
V.Antonovo ir R.Baranausko atsakymų nelauks
Trečiadienį „Snoro“ bankroto aplinkybes tiriančios komisijos pirmininkas V.Mazuronis sakė, kad komisija savo apklausas baigė ir kitame posėdyje jau sės formuluoti išvadų. Jose gali būti formuluojami ir pasiūlymai kai kuriems pareigūnams ar institucijoms prisiimti atsakomybę. Jos gali būti perduotos ir Generalinei prokuratūrai.
Į išvadas greičiausiai nebus įtraukti banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko atsakymai. Jie pasisiūlė komisijai suteikti informaciją, tačiau nesutiko pateikti visą informaciją į Seimo suformuluotus klausimus
„Mes pasiūlėme jiems atsakyti į Seimo suformuluotus klausimus, jei jie turi tuos dalykus liečiančios informacijos, mes norime ją matyti. Bet po to aš gavau V.Antonovo atsakymą, kad jis norėtų, jog mes jam užduotume klausimus apie konkrečius sandorius, kuriuos jis gali žinoti. Mes, manydami, kad tai būtų bandymas dubliuoti ikiteisminį tyrimą, tokių klausimų neformuluosime“, – žurnalistams trečiadienį sakė V.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas „Snoro“ savininkų norą bendradarbiauti su komisija taip pat vertina kaip gynybinę taktiką.
„Yra ikiteisminis tyrimas pradėtas, tai aš manau, kad jo kaip ikiteisminio tyrimo dalyvio pareiga atsakyti pirma į prokurorų klausimus. Tai tėra ekstradicijos proceso dalis“, – vertino V.Antonovo geranoriškumą V.Vasiliauskas.
