Ketvirtadienio rytą V.Vasiliauskas kartu su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu susitiko su Seimo Darbo partijos frakcijos nariais. Šiame susitikime buvo kalbama apie planuojamą įvesti pinigų išgryninimo mokestį bei bankų paslaugų įkainius.
V.Vasiliauskas: žmonės nuo bankų nepabėgs
Kaip teigė posėdyje dalyvavęs V.Vasiliauskas, bankus koneveikti yra populiaru, bet žmonės nuo jų nepabėgs, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mokėjimo srityje yra padaryta daug teigiamų dalykų.
„Mūsų analizė rodo, kad bankų dalis mokėjimo paslaugų rinkoje sumažėjusi iki 20–25 proc. nuo 2011 m.“, – pažymėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas dirba pagal savo turimą mandatą ir daro viską, kad mokėjimo paslaugų srityje būtų kuo didesnė konkurencija, o kainos būtų priimtinesnės vartotojams“, – tikino V.Vasiliauskas.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas dirba pagal savo turimą mandatą ir daro viską, kad mokėjimo paslaugų srityje būtų kuo didesnė konkurencija, o kainos būtų priimtinesnės vartotojams, – tikino V.Vasiliauskas.
Be to, jis teigė, kad yra svarstoma vadinamoji pagrindinės sąskaitos koncepcija. Ją patvirtinus, su banko sąskaita būtų susietos tam tikros finansinės paslaugos, susijusios su kortelės aptarnavimu, grynųjų pinigų išėmimu, pavedimais ir kitomis finansinėmis paslaugomis.
„Tai būtų fiksuotas mėnesinis mokestis. Kol kas tik projektas, bus puiki galimybė Seime apsispręsti“, – paklaustas apie planuojamo mokesčio dydį sakė V.Vasiliauskas.
„Esame parengę įstatymo projektus ir dar šiais metais galima bus priimti mokėjimo įstatymo pakeitimus, kurie pagrįstai sureguliuotų įkainius“, – pridūrė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jis taip pat sakė, kad grynųjų pinigų naudojimas yra tiesiogiai susijęs su šešėline ekonomika, dėl to Vyriausybės žingsniai, kuriais siekiama didinti elektroninių pinigų dalį atsiskaitymuose, yra sveikintini.
V.Vasiliauskas teigė, kad, 2014 m. duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį vienas asmuo išgrynina apie 260 eurų.
Pensininkai bankų įkainiais nesiskundžia
V.Vasiliauskas teigė, kad 2014 m. duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį vienas asmuo išgrynina apie 260 eurų.
S.Kropas ramino, kad pasakymai, jog Lietuvoje yra dideli bankų paslaugų mokesčiai, yra neteisingi.
„Kurį laiką mokesčiai nedidėjo, o atvirkščiai – pastebimas kai kurių pervedimų eurais mokesčių mažėjimas, – tikino S.Kropas ir pridūrė. – Lietuvoje yra vieni iš mažiausių banko paslaugų įkainių visoje Europoje.“
„Daugeliui žmonių grynųjų pinigų aptarnavimo paslaugos yra pigios arba nemokamos“, – sakė S.Kropas.
„Grynųjų pinigų verslas bankams yra nuostolingas. Jie turi mokėti už pinigų saugojimo, pervežimo paslaugas. Natūralu, kad jie nori mažinti grynųjų pinigų kiekį“, – bankų sprendimą apmokestinti grynųjų pinigų išėmimą gynė S.Kropas.
Daugeliui žmonių grynųjų pinigų aptarnavimo paslaugos yra pigios arba nemokamos, – sakė S.Kropas.
Jis tikino, kad bankų klientai nesiskundžia dėl įkainių, o juos labiausiai domina bankų stabilumas, saugumas ir reputacija.
„Pavyzdžiui buvau susitikęs su pensininkų taryba. Nė vieno priekaišto dėl bankų įkainių nebuvo. Pensininkus bankų įkainiai tenkina“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Anot jo, blogiausiai bankų veiklą vertina tie žmonės, kurie nesinaudoja šių finansinių institucijų paslaugomis.
„Darbiečiai“ bankų veikla piktinasi
Tuo tarpu Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis piktinosi S.Kropo pasisakymais apie bankų įkainius.
Aktyviai spausime visus, kad iš mūsų niekas be reikalo nedarytų didelių biznių. O bankai gyvena gerai, – tikino V.Mazuronis.
„Pasiklausiau gerbiamo Kropo, ir man atrodo, kad gyvename skirtingose valstybėse. Kai sakoma, kad bankų įkainiais visi patenkinti, na, tai mums taip neatrodo“, – aiškino partijos lyderis ir pridūrė, kad Lietuvoje veikiančių bankų įmokų dydis kelia nerimą visiems šalies gyventojams.
„Aktyviai spausime visus, kad iš mūsų niekas be reikalo nedarytų didelių biznių. O bankai gyvena gerai“, – tikino V.Mazuronis.
Jis taip pat skeptiškai vertino grynųjų pinigų išėmimo apmokestinimą ir teigė, kad tai yra dar vienas papildomas mokestis, po kurio gali sekti ir kiti.
