Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Saulės Skripkauskienės, biudžeto pajamos šiemet auga 20-30 proc., o infliacija didesnė negu planuota priimant 2022-ųjų biudžetą, tačiau pajamų surinkimas nesiskiria nuo daugiamečių tendencijų.
„Nors pajamos auga ir 20 proc., ir 30 proc., ir turime gerokai spartesnį infliacijos rodiklį šiuo metu negu buvo projektuota (tvirtinant 2022-ųjų biudžetą – BNS), pajamų vykdymas neišsiskiria nuo daugiametės faktinio pajamų vykdymo tendencijos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė S.Skripkauskienė.
Jos teigimu, per pirmus du 2021 metų mėnesius, palyginti su metiniu planu, biudžeto pajamų surinkimas jau indikavo apie viršplanines pajamas: PVM surinkimas apie 1,5 procentinio punkto viršijo daugiametę tendenciją, gyventojų pajamų mokesčio – beveik 1 punktu, pelno mokesčio – 2,5 punkto.
Pasak S. Skripkauskienės, šiemet tik pelno mokesčio surinkimas viršija daugiametę tendenciją, tačiau yra rizikų, kad teks grąžinti dalį avansinių mokėjimų.
VK atstovės teigimu, aukšta infliacija gali lemti realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo sulėtėjimą, o tai turėtų neigiamos įtakos valstybės pajamų surinkimui, be to, šie veiksniai gali padidinti šešėlinės ekonomikos dalį.
S.Skripkauskienės skaičiavimais, struktūrinis deficitas pernai siekė 3 proc. BVP: „Todėl daug erdvės brangioms (antiinfliacinėms – BNS) priemonėms tikrai nėra“.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad antiinfliacines priemones Vyriausybė pristatys artimiausiu metu.