Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vladimiro Putino viešnagė Pekine – aižėjant ekonominiams Rusijos ir Kinijos saitams

Trečiadienį į Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ąsias metines Pekine atvykstantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikėtina, Kinijoje sulauks daug dėmesio. Ilgą laiką Rusija buvo svarbia žaliavų tiekėja augančiam Kinijos ūkiui, tačiau ekonominės abiejų šalių problemos padarė neigiamą įtaką dvišaliams ekonominiams saitams. Maža to, vis garsiau kalbama apie tai, kad rusiškų dujų tiekimo Kinijai sutartys Maskvai gali atnešti nuostolius, rašo naujienų svetainė themoscowtimes.com.
Vladimiras Putinas atvyksta į Pekiną
Vladimiras Putinas atvyksta į Pekiną / „Scanpix“/AP nuotr.

V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas pirmadienį sakė, kad per Rusijos prezidento vizitą Kinijoje bus pasirašyta daugiau negu 30 dvišalių susitarimų.

Vis dėlto, Kremliaus atstovas konkrečiai įvardijo tik vieną iš jų – „Gazprom“ sutartį su Kinijos nacionaline naftos korporacija (CNPN) dėl gamtinių dujų tiekimo srautų per Tolimuosius Rytus padidinimo.

Per Rusijos prezidento vizitą Kinijoje bus pasirašyta daugiau negu 30 dvišalių susitarimų.

Tiesa, kiek bus padidintas tiekiamų dujų kiekis, nepranešama.

Praėjusių metų gegužę po daugiau negu dešimtmetį trukusių derybų Kremlius iškilmingai paskelbė apie pasirašytą 400 mln. dolerių vertės dujų tiekimo Kinijai sutartį.

Tuo metu Kremlius neslėpė džiaugsmo, kad gamtinės dujos dujotiekiu pirmą sykį bus tiekiamos ne į Europos šalį.

Tačiau visai neseniai „Gazprom“ patvirtino, kad kaina, kurią Kinija moka už dujas, priklauso nuo naftos kainos, o pastaroji per praėjusius metus susitraukė daugiau negu per pusę.

„Tai gali tapti vienu iš labiausiai tinkamai neįvertintų „Gazprom“ sprendimų“, – dujų tiekimo sutartį su Kinija komentavo banko „Sberbank“ analitikai.

Praėjusią savaitę „Gazprom“ taip pat paskelbė, kad dujos į Kiniją pagal šią sutartį bus pradėtos tiekti ne anksčiau kaip 2021 m.

Praėjusią savaitę „Gazprom“ taip pat paskelbė, kad dujos į Kiniją pagal šią sutartį bus pradėtos tiekti ne anksčiau kaip 2021 m., t.y dvejais metais vėliau, negu planuota.

Nors Kinija vis dar išlieka didžiausia energetinių išteklių vartotoja pasaulyje, tačiau ekspertai spėja, kad naujų sutarčių su energetikos pramonės atstovais bus sudaroma vis mažiau dėl lėtėjančio Pekino ūkio.

Krentančios naftos kainos ir silpnėjantis rublis taip pat susilpnino prekybos srautus tarp dviejų šalių.

Pirmąjį šių metų pusmetį dvišalės Kinijos ir Rusijos prekybos vertė, kuri 2014 m. buvo 88 mlrd. dolerių, sumažėjo net 28,7 proc.

Nors Pekinas ir Maskva teigia norintys, kad dvišalės prekybos apimtys 2020 m. pasiektų 200 mlrd. dolerių, tačiau panašu, kad šis tikslas yra kuo toliau, tuo sunkiau įgyvendinamas.

„Rusijos ir Kinijos ekonominis bendradarbiavimas pasiekė tam tikras technines ribas. Šioms šalims sunku padidinti prekybos apimtis ar ją paįvairinti. Lieka vis mažiau optimizmo kalbant apie ekonomiką“, – sakė Maskvoje gyvenantis Kinijos ekspertas ir politologas Michailas Karpovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos