„Situacija nėra gera“, – sako Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Audrius Morkūnas. Pabrėžiama, jog ji prasta visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai – sostinėje ir pajūryje.
Po karantino daugiausia pažeidimų nustatoma maitinimo sektoriuje. Teisėtos veiklos ribos peržengiamos su kaupu – čekiuose vietoj eurų įmušami centai, klientams atnešami ranka surašyti čekiai, taikomos didžiulės nuolaidos. Nors kavinėse parduodami cepelinai, tarp pirkinių VMI atstovai sako nė nerandantys bulvių.
VMI teigimu, dažniausiai slepiamos pajamos nuo didžiausią pridėtinę vertę duodančių patiekalų – šaltibarščių, cepelinų, kurių savikaina menka, o kaina didelė. Mokesčių inspektoriai sako, jog verslas gudrauja, tačiau VMI toleruoja tik nedidelius prasižengimus, o įžūlūs mokesčių gudrautojai jau atsidūrė teisėsaugos akiratyje.
VMI pabrėžia – įmonėse, kur aptiko pažeidimų, lankysis tol, kol bus tikri, kad jos grįžta prie skaidrios veiklos, mat net ir atvykus antrą ar trečią kartą pažeidimai nesiliauja.
Prastėja situacija
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė sako, kad ikikarantininiu laikotarpiu situacija mokesčių mokėjimo srityje kasmet vis gerėjo, tačiau karantininis laikotarpis situaciją pakoregavo.
„Karantininiu laikotarpiu pajamos, suprantama, smuko. Pajamų mažėjimas siekė apie 17 proc., mokesčių mokėtojų skaičius smarkiai nekilo, bet PVM mokėtojų buvo besiregistruojančių kur kas daugiau. Kaip verslas gyveno pirmo ir antro karantino metu? Visuomeninio maitinimo sektorių paveikė tiek pirmas, tiek antras karantinas, pirmas gal didesnis. Pirmas karantinas paveikė 70–80 procentų įmonių, pajamos smuko daugiau kaip 30 proc., tačiau, atėjus vasarai, kai karantino sąlygos buvo sušvelnintos ir pardavimai ūgtelėjo, pasiekė ir viršijo 2019 metų lygį“, – sakė V.Okuličienė.
Išaugusius pardavimus demonstruoja skaičiai. Kurortuose – Palangoje, Neringoje, Birštone ir Druskininkuose – maitinimo sektoriaus pajamos pernai vasarą išaugo 5 mln. eurų lyginant su prieš tai buvusiais metais. Vien Palangoje apyvarta padidėjo 3 mln. eurų, Neringoje – 1,7 mln. eurų, atitinkamai penktadaliu ir trečdaliu nei ankstesniais metais.
Apgyvendinimo sektorius taip pat buvo itin paveiktas karantino. 2019 metais šio sektoriaus pardavimai visoje Lietuvoje siekė 305 mln. eurų, o 2020 sumenko 40 proc. iki 189 mln. eurų. Tiesa, štai Palangoje ir Neringoje pernai vasarą tilpo, kaip juokaujama, kone visa Lietuva, tad viešbučiai ir privatus sektorius atsigriebė. Palangoje nakvynių parduota už 27 mln. eurų, maždaug puse milijono eurų daugiau nei 2019 metais. Neringoje skaičiai dar įspūdingesni, pajamos iš nakvynių išaugo 15 proc. iki 36,1 mln. eurų.
Neduoda čekių
Anot V.Okuličienės, pajūrio regione karantino metu visuomeninio maitinimo paslaugas teikiantys mokesčių mokėtojai padirbėjo našiau nei visos Lietuvos.
Skaičiuojama, jog visoje Lietuvoje nuosmukis siekė apie 24 mln. eurų, tačiau iš jų net 18 mln. eurų mažiau gavo sostinės maitinimo pasaugų teikėjai. Palangoje, Neringoje pajamos augo ketvirtadaliu lyginant su 2019 metais.
Tiesa, situacija parodė ir nesąžiningo elgesio. Pasak V.Okuličienės, vienas pagrindinių nusižengimų – čekių nedavimas. Taip pat čekiuose pateikiama neteisinga informacija. Štai, jei dienos pietūs kainuoja 3–4 eurus, čekyje atspindėti vos 0,3–0,4 cnt.
„Būna nustatomi atvejai, kai patiekalas pagaminamas, bet atsiskaitymo nėra fiskaliniuose aparatuose“, – pasakojo departamento direktorė. Inspektoriai pastebi, kad sąmoningai mažinamos pardavimų pajamos, iškreipiamos įvairios operacijos.
Nustatoma ir nelegalaus darbo atvejų, algų mokėjimo vokeliuose. Net 30 proc. šio sektoriaus darbuotojų oficialiai uždirba mažiau nei minimalų atlyginimą.
Išnešiojamas maisto problematika
Inspekcija pastebi, jog karantino metu pasikeitus specifikai ir pagausėjus išnešiojamojo maisto apimtims, ir šioje srityje vengiama deklaruoti gautas pajamas ir mokėti mokesčius. Per 2020–2021 metus priskaičiuota 2,7 mln. eurų neapskaitytų pajamų, o vien iš išvežiojamosios prekybos suma siekia 1,7 mln. eurų.
„Stebime ir tokius atvejus, kad didžiąją dalimi mokesčių mokėtojai slepia pajamas patiekalų, kurie neša didžiausią pridėtinę vertę. Šaltibarščiai, cepelinai, gaivieji gėrimai, didelis skirtumas tarp savikainos ir pardavimo kainos“, – sakė V.Okuličienė.
Inspektoriai pabrėžia, kad nors išmaniosios technologijos leidžia rasti įvairių gudravimo sprendimų, mokesčių administratoriams tai nesudaro jokių kliūčių aptikti spragas. Specialistai geba paimti duomenimis ir jas išanalizuoti įvairiais pjūviais. Anot A.Morkūno, administratoriai pažiūri į pačią kasos aparato „širdį“ ir geba aptikti visus pažeidimus.
V.Okuličienė pateikė pavyzdį, kai atvykus klientui sąskaita uždaroma tik dienos gale ir joje atsispindi tik keli eurai vietoj kelių šimtų eurų, kurie turėjo atsispindėti kvite. Gudraujama pritaikant 80–90 proc. nuolaidą.
Lankysis po keletą kartų
„Klientai turėtų atkreipti dėmesį į ranka išrašytus čekius, kur išvardinti patiekalai. Tokių išvis negali būti maitinime. Labai daug tokių atvejų“, – pabrėžė Klaipėdos mokesčių inspekcijos viršininkas.
A.Morkūnas sako, jog verslas, jau sulaukęs mokesčių inspekcijos vizito ir gavęs pastabų, turi nusiteikti, jog inspektoriai grįš vėl ir vėl.
„Visą laiką sulauks vizito – antro, trečio ir ketvirto. Turime pakartotinių ir iš jų vėl 70 proc. su pažeidimais. Vadovams tokiais atvejais 20–40 proc. didesnės baudos. Priminimas, kad lauktų vizito“, – sakė A.Morkūnas. Jo teigimu, pernai sostinės kavinės taip neatsigavo kaip pajūrio maitinimo sektorius, tad siekiama, kad mokesčių mokėjimas būtų skaidrus.
A.Morkūnas teigė, jog dažniausiai verslininkai visus nukrypimus įvardija kaip netyčinius.
„Viskas netyčia, įvairiausių pasiteisinimų išgirstam, bet kai yra brutaliausia, duodam ikiteisminiam tyrimui“, – sakė viršininkas. Pastaruoju metu teisėsaugos akiratyje atsidūrė keturios įmonės.
