2017 m. lapkritį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo organizuoti kvitų loteriją, kurios pagrindinis tikslas – skatinti gyventojus pirkti prekes bei paslaugas skaidriai, mažinant šešėlinę ekonomiką.
Praėjus dvejiems metams skelbiama apie kvitų loterijos pabaigą. Skaičiuojama, kad prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo gyventojus kvietusi iniciatyva į valstybės biudžetą papildomai atnešė beveik 12 mln. (11,93 mln.) eurų Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), antradienį pranešė VMI.
Gyventojai žaidime užregistravo beveik 5 mln. kvitų, iš kurių, įskaitant būsimus šio vakaro laimėtojus, atrinkti 4363 laimingieji kvitai.
Viso paskelbti 23 mėnesio ir 4340 savaitės prizų laimėtojų. Paskelbus finalinius laimėtojus, per šiuos du metus laimėtojams tekęs prizinis fondas viršys 400 tūkst. eurų.
Ekonomistas dvejoja dėl šešėlio sumažinimo
„Bendrai žvelgiant kvitų loterijos idėja yra gera, kaip formuojanti gyventojų paskatas ir įpročius. Teoriškai tokia priemonė turėtų paskatinti reikalauti daugiau skaidrumo iš pardavėjų“, – 15min teigė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Visgi kvitų loterijai V.Šimkus kritikos negaili.
„Galbūt pakeitus loterijos dizainą, įtraukiant daugiau sektorių, padidinant prizus poveikis būtų didesnis, tačiau kitų šalių patirtis irgi nevienareikšmė ir laimėjimai gan nuosaikūs.
Nėra pagrindo nepasitikėti VMI, kuri sako, kad loterija atsipirko ir yra sėkminga, tačiau vis tiek kyla klausimas, ar nėra projektų ir priemonių, kurios neštų didesnę grąžą valstybei“, – svarsto ekonomistas.
Jo nuomone, mokesčių surinkimo efektyvumas Lietuvoje yra gana prastas ir velkasi ES uodegoje.
„Nors kvitų loterija ir yra pozityviai nuteikiantis eksperimentas, vargu ar tai yra pakankama priemonė reikšmingai pagerinti mokesčių surinkimą ir sumažinti šešėlinę ekonomiką. Skaitmeninių kasų įrengimas, kuris gyvai teiktų duomenis VMI ar apskritai nefiskalinių čekių atsisakymas, turbūt, atneštų daugiau naudos biudžetui“, – dėstė V.Šimkus.
Nors kvitų loterija ir yra pozityviai nuteikiantis eksperimentas, vargu ar tai yra pakankama priemonė reikšmingai pagerinti mokesčių surinkimą, – teigė V.Šimkus.
Ekspertė: svarbu „neužsižaisti“ loterijose
Kaip teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė, kvitų loterijos pagrindinis pranašumas kovoje su šešėliu yra tas, kad tai – savanorišką mokesčių mokėjimą turinti paskatinti priemonė.
„Ją vertinti daugiau reiktų kaip edukacinę priemonę – informuoti gyventojus apie mokesčių mokėjimą, apskaitą ir pan.“, – 15min dėstė ji.
Pasak I.Valeškaitės, tikėtis reikšmingų rezultatų kovoje su šešėline ekonomika vien pasitelkiant kvitų loteriją būtų naivoka.
„Iš esmės ji turi poveikį tik tais atvejais, kai vartotojas, įsigydamas prekę ar paslaugą nežino, kad jo sumokėta suma nėra apskaitoma pardavėjo pajamose“, – aiškino ekspertė.
Visgi I.Valeškaitė atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju žmonės sąmoningai įsigyja prekes ar paslaugas šešėlyje, nes taip yra pigiau. Ši problema tampa dar aktualesnė sumažėjus gyventojų pajamoms, pavyzdžiui, dėl ekonomikos sulėtėjimo.
„Apibendrinant, svarbu yra „neužsižaisti“ loterijose – kad nereiktų kovoti su šešėlio pasekmėmis, reikia daugiau dėmesio skirti priežastims. Tai – ir dideli mokesčiai, įvairūs reguliavimai, galiausia – ir itin dažni mokesčių pakeitimai, kurie neprisideda prie mokesčių sistemos stabilumo ir aiškumo, ir tik dar labiau stumia gyventojus į „šešėlį“, – dėstė I.Valeškaitė.
Dideli mokesčiai, įvairūs reguliavimai, galiausiai – ir itin dažni mokesčių pakeitimai, kurie neprisideda prie mokesčių sistemos stabilumo ir aiškumo, ir tik dar labiau stumia gyventojus į „šešėlį“, – dėstė I.Valeškaitė.
Kalbant apie gyventojų įsitraukimą į kvitų loteriją, ji pastebi, kad pradžioje aktyvumas buvo didelis, tačiau per metus jis sumenko bene perpus.
Susidomėjimas vėl išaugo šių metų pradžioje, bet ir tai nesunku paaiškinti – prizinis fondas buvo bene padvigubintas.