VMI nuo 2019 m. pradeda vertinti kiekvienos įmonės ir individualia veikla užsiimančio gyventojo patikimumą – sudaro nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Užteks neatitikti bent vieno iš nustatyto kriterijaus, ir vieta sąraše – garantuota. Jei toks sąrašas būtų sudaromas 2017 metais, jame atsidurtų 380 mokesčių mokėtojų, skaičiuoja VMI.
„Tiems mokesčių mokėtojams, kurie neatitiks bent vieno iš numatytų kriterijų, bus „uždarytos durys“ dalyvauti viešuose pirkimuose ar gauti paramos gavėjo statusą, o tokį turintiems – jis bus panaikintas. Ar mokesčių mokėtojai atitinka kriterijus, bus atsižvelgiama ir jiems siekiant gauti bankų finansavimą.
Kriterijų neatitinkantiems mokesčių mokėtojams bus taikomi ilgesni patikrinimo atlikimo senaties terminai. Minimalių kriterijų neatitinkantys mokesčių mokėtojai bus viešinami“, – pasekmes aiškina VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Anot jos, ši priemonė suteiks galimybę atitinkamai įvertinti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo pareigas – tinkamai ar ne moka mokesčius.
„Paprastai kalbant, jei mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, t.y. jei jis bus nubaustas už padarytus reikšmingus ar pakartotinius teisės pažeidimus, o nuobaudos įsigaliojusios, tai toks jo elgesys susilauks tiek teisinių tiek moralinių pasekmių“, – sako R.Virvilienė.
Ji pažymi, kad vien viešumas yra didelė paskata mokesčių mokėtojams „pasitempti“ – sąžiningai mokėti mokesčius, didinti savo veiklos skaidrumą. Mat verslo partneriai galės lengvai įvertinti vienas kito patikimumą.
S.Leonavičius įspėja, kuo tai gresia – instrumentas gali būti naudojamas susidorojimui, vietoje verslo skatinimo ir motyvavimo nueita baudimo keliu.
Keturi būdai patekti į „gėdos lentą“
Yra keturi minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai, pagal kuriuos mokesčių mokėtojai bus vertinami.
Pirmasis kriterijus atsižvelgs į tai, ar nebuvo nuslėpta pajamų ar mokesčių. Jei įmonei ar savarankiškai besiverčiančiajam buvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą ir dėl tokių pažeidimų buvo apskaičiuota daugiau kaip 15 tūkstančių eurų mokesčių – vieta sąraše garantuota.
Tinka per trejus metus gautos baudos už pajamų neįtraukimą į apskaitą, už „atlyginimus vokeliuose“, už nepagrįstą PVM ataskaitą, baudos už bandymą nepagrįstai padidinti išlaidas, taip sumažinant mokėtiną pelno mokestį, baudos už sandorius, kuriais tenkinami savininkų poreikiai, ar gauta parama naudojama ne pagal paskirtį.
Antras kriterijus – jei per trejus metus įmonė ar savarankiškai dirbantis asmuo baustas už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą.
Trečias kriterijus, kaip patekti į sąrašą – jei įmonė ar jos vadovas per trejus metus buvo nuteistas už sukčiavimą ar neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai.
Paskutinis kriterijus gauti gėdos įrašą – 1500 eurų bauda įmonės vadovui ar „kitam atsakingam asmeniui“, ar individualia veikla besiverčiančiam asmeniui. Tiesa, ne visos baudos bus vertinamos, tačiau sąrašas itin platus.
Tinka baudos už nelegalų darbą, darbo užmokesčio skaičiavimo pažeidimus, neteisėtą ūkinę veiklą, alkoholio ir tabako licencijavimo tvarkos ar prekybos pažeidimus, neteisėtas loterijas, neleistinas su tauriaisiais metalais, metalo laužu ar atliekomis susijusias veiklas, už dokumentų, banderolių klastojimą, prekybą be kasos aparatų ar netinkamą jų eksploatavimą, neleistiną prekybą transporto priemonėmis, naftos produktais, netgi netinkamą dokumentaciją ar kainodarą.
Sąrašas čia dar nesibaigia: neteisėtas informacijos paskleidimas, blogai apskaičiuotos mokesčiai ar įmokos į „Sodrą“ ir pažeistos mokėjimų tvarkos, pinigų plovimo prevencijos pažeidimai, netvarkinga buhalterinė apskaita, atsiskaitymai, kontrabanda, muitinės tvarkos pažeidimus, tvarkingai nedeklaravus grynųjų, teikiant neteisingus duomenis Registrų centrui, kliudymas pareigūnams įgyvendinti pareigas, ir kt. – jei tik bauda sieks 1500 eurų, „gėdos“ sąraše toks mokesčių mokėtojas turėtų būti įtrauktas.
O jei bauda mažesnė nei 1500 eurų, bet vėliau nustatytas pakartotinis pažeidimas pagal tą patį straipsnį – tai taip pat leidžia įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Nuo šių metų padarytas pažeidimas pagal pirmuosius tris kriterijus garantuos buvimą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąraše trejiems metams , o pagal ketvirtąjį – vieneriems, aiškina VMI.
Praeities „nuodėmėms“, padarytoms iki 2019-ųjų, išduota „indulgencija“ – už jas įmonės į sąrašą nepateks.
„Vertinimas dėl minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų atliekamas tik tais atvejais, kai pažeidimai padaryti po 2019 m. sausio 1 d. todėl ir pirmieji mokesčių mokėtojai, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, turėtų atsirasti jau 2019 metų eigoje“, – teigia R.Virvilienė.
Viešai sąrašas pateikiamas VMI internetinėje svetainėje, tačiau kol kas jame – nei vieno įrašo.
S.Leonavičius: tai panašu į susidorojimo priemonę
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentą S.Leonavičių šokiruoja nauji siūlymai – nueita ne verslo skatinimo, bet represijų keliu, kai už vieno asmens klaidą gali nukentėti netgi stambios įmonės. O regionuose, jis įspėja, toks instrumentas gali tapti valdininkų naudojamu susidorojimo instrumentu.
„Esu verslininkas jau 30 metų ir išgyvenome įvairius laikotarpius, nuo posovietinio iki paskutinio – ES. Ir aš pats esu „Baltosios bangos“ judėjimo dalyvis, 5 numeriu į ją įstojau. Visą laiką stengėmės, kad bent jau kažkas iš valdžios atkreiptų dėmesį į tas įmones, kurios dirba sąžiningai ir moka mokesčius. Mūsų rūmai ir kitos organizacijos pasisako už sąžiningą mokesčių mokėjimą. Bet čia ne tuo principu nueita“, – stebisi S.Leonavičius.
Anot jo, verslas jau ir šiuo metu turi labai daug apribojimų, priežiūros instrumentų, ir turi nuolat veikti besikeičiančių įstatymų aplinkoje, o dabar „valdininkai ir klerkai gaus naują instrumentą“, kurį galės panaudoti prieš verslą.
„Regionuose tai gali tapti labai žiauriu instrumentu susidoroti su viena ar kita verslo struktūra. Visur dirba žmonės, pasitaiko objektyvių dalykų, kurie po to atitaisomi. Tai įsivaizduokite įmonę, kurioje dirba ne 2-3 žmonės, bet 300-400 samdyti žmonės ir bet kuris iš jų gali padaryti klaidą. Jei dėl vieno žmogaus padarytos klaidos įmonė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negalės kredituotis ar kitus sandorius sudaryti, tai ar galima vieno tokio žmogaus klaidą perkelti verslo struktūrai? Tai man jau kvepia baltarusiškais metodais ir, ko gero, pažeidžia konstitucines teises. Verslas bus demotyvuotas ir aš nežinau kitos tokios šalies, kur to būtų imamasi“, – tikina S.Leonavičius.
Anot jo, klaidos gali būti netyčinės, nesąmoningos, atitaisomos. Samdyti vadovai netgi gali sutarti su konkurentais, kad susidorotų su viena ar kita įmone.
„Tai žiaurus instrumentas, kuris nepamatuotas. Jis bus naudojamas represiniais tikslais, kai, aš sakyčiau, geriausiai motyvuoja ir skatina meduoliai. (…) Juk yra sakoma – nori šunį mušti, lazdą visuomet rasi. Net gyvūnų dresavime atsisakyta rimbo, viskas eina per motyvaciją, per pagyrimą. Tai manau, jei nori daryti kažkokią gėdos lentą, tai geriau padarytų padėkos arba pagarbos lentą, į kurią galėtų įeiti tiek savivaldybių vadovai, tiek valstybinių institucijų vadovai, kurie efektyviai naudoja lėšas ir verslas bus motyvuotas tikrai tą daryti“, – sako S.Leonavičius.
Jis taip pat nesupranta, kodėl verslas turi būti baudžiamas antrą kartą už tai, už ką jau teko atsakyti – už tai jau numatyta atsakomybė, už kurią atsakoma įstatymuose nustatyta tvarka.
„Jei verslas daro nusikaltimus, yra visa įstatymų grandinė – ir už algas vokeliuose, PVM nemokėjimą ir pan. Eismo atveju, vairuotojas už nusižengimus pats atsako ir baudą sumoka. Bet čia pasamdytas vadovas gali pakenkti visai įmonei, visam kolektyvui, didelei struktūrai ir akcininkai dėl jo patirs didelius nuostolius. (…) Jei vyriausybės vairuotojas gautų baudą, ar už tai turėtų atsistatydinti visa Vyriausybė?“, – svarsto S.Leonavičius.
Jis netiki, kad iš tiesų nusikalstančias įmones ar verslininkus nauja priemonė sustabdys – jie ir toliau veiks, galbūt steigdami naujas įmones, skirdami naujus vadovus.
Siūlo kitokį būdą
S.Leonavičius įvardija, kad problema yra ne verslas, bet neatsakingai švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos.
„Labai daug tokių skandalų buvo: šaukštų pirkimai, auksiniai tualetai, dar kažkas, – juk neteko girdėti, kad kas už tai atsakytų. Ypač savivaldos lygmeniu, kada mokesčių mokėtojų suneštos biudžeto lėšos neefektyviai naudojamos. Tai ta kryptimi sankcijų nesiimame“, – stebisi S.Leonavičius.
Anot jo, viešuosiuose pirkimuose atsakinga ir kita pusė – pirkimo organizatorius, tačiau „ten skaidrumo ir efektyvumo neieškoma“.
„Ne tuo keliu nueita. Kas labiausiai demotyvuoja mokesčių mokėtojus ir visą bendruomenę – tai neefektyvus mokesčių panaudojimas. Jeigu šiandien kalbama apie kažkokias sankcijas verslui, tai gal reiktų, kad Vyriausybė pradėtų nuo sankcijų tiems, kas tuos pačius mokesčius neefektyviai naudoja. Naujausia apklausa rodo, kad gyventojus labiausiai demotyvuoja ne maži atlyginimai, bet nesąžiningumas, teisybės nebuvimas. Kada permokama 3-5 kartus daugiau, nei rinkos kaina, tai niekaip nemotyvuoja mokėti mokesčių sąžiningai“, – sako Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Jis vertina, kad Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti gerų darbų, skaidrumo viešinimui, motyvavimui, racionalaus mokesčių panaudojimo skatinimui, „kad gyventojai ir verslo bendruomenė matytų, kad kiekvienas mokesčiais sumokėtas euras atneša naudą“.
„Bizūnu to nesustabdysi, tik gerais pavyzdžiais. Juk mes ir vaikus savo auklėjame gerais pavyzdžiais, o ne bizūnu. Tai viena kalbame vienoje vietoje, kita darom kitoje vietoje. Visur eikime gerais pavyzdžiais ir tai bus užkrečiama“, – sako S.Leonavičius.
D.Vilytė: iki šiol „vokelius“ mokančios įmonės laimi viešuosius pirkimus
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė patikina, kad viešuosiuose pirkimuose reikia atsijoti pelus nuo grūdų, ir naujas įrankis atims konkurencinį pranašumą iš neskaidrių įmonių.
„Iki šiol kai kurios įmonės, būdamos šešėlyje, mokėdamos atlyginimus vokeliuose arba minimalias algas, kurios toje rinkoje nebūdingos, gali sėkmingai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kartais įgauna konkurencinį pranašumą, jei kalbama apie pasiūlytą kainą. Mažiausios kainos konkursuose šešėlis leidžia pasiūlyti patraukliausią kainą“, – atsiduso D.Vilytė.
Anot jos, sąžiningas verslas, tinkamai mokantis mokesčius ir besilaikantis taisyklių, viešuosiuose pirkimuose susidurdavo su „neįveikiama kliūtimi“.
Todėl ir atsirado Viešųjų pirkimų įstatymo papildymas, kad minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų neatitinkantis tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros. Iki šiol pirkimuose nebuvo leidžiama dalyvauti įmonėms, pažeidusioms konkurenciją, patekusioms į interesų konfliktus, pateikusioms melagingą informaciją ar nuslėpusioms faktus.
„Teigiamai vertiname. Čia kalbama apie įstatymų integralumą – kad tiekėjas, konkuruodamas su kitais tiekėjais dėl viešųjų finansų, būtų kiek įmanoma patikimesnis“, – sako D.Vilytė.
Tačiau ji iškėlė ir kitą priešingą problemą – viešuosiuose pirkimuose itin trūksta konkurencijos.
„Jeigu čia taip pasirodys, kad nėra įmonių be pažeidimų, tai pasidarys dar liūdniau mūsų valstybėje gyventi. Bet gal taip nebus. Vis tik einame į kitą kultūrą, kad to šešėlio mažėtų. Turime pripažinti, kad įmonės, nemokančios mokesčių ar mokančios atlyginimus vokeliuose, sėkmingai dalyvauja pirkimuose, sėkmingai laimi, o tai nėra teisinga, sąžininga. Tad pakeitimai, laikyčiau, yra geras dalykas“, – akcentavo D.Vilytė.
