„Tecnaro“ Tyrimų, plėtros ir inovacijų vadybos direktorius Larsas Ziegleris paaiškino, kad žaliavų jiems netrūksta. Popieriaus pramonė naudoja tik celiuliozę, o ligninai lieka nepanaudoti. O jei baldų pramonė išsipjauna iš medienos lentas likusi dalis virsta plastikų analogais.
„Turime tris pagrindines produktų kategorijas. Pagrindas yra tai – kad skystą medį galima lydyti kaip plastiką ir atitinkamai panaudoti, tačiau jis susideda tik iš atsinaujinančių medžiagų“, – sako L.Ziegleris.
Jis aiškina, kad polimerai paprastai gaminami iš gamtinių dujų arba naftos, tačiau norint sumažinti iškastinio kuro naudojimą, tenka ieškoti alternatyvų.
„Iškastiniai ištekliai riboti – jie gal ir nesibaigs, bet ateityje taps brangūs. Pagrindinis ribojimas – ne prieinamumas, bet jų deginimas ir panaudojimas, lemiantis klimato pokyčius. Tai blogai daugumai šalių ir žmonėms“, – ekologiško verslo strategiją dėsto L.Ziegleris.
„Medinis“ plastikas, pasak jo, visiškai nenusileidžia analogams ir priešingai – gali būti pranašesnis fizinėmis savybėmis. Jį lenkia nebent stiklo pluoštu sutvirtinti brangiausi plastikai.
„Mūsų produkcijos kaina prasideda nuo 2 eurų už kilogramą. Įprastų plastikų kainos prasideda nuo 1,3 eurų, tačiau ABS plastikų nuo 2–2,5 eurų. Aišku, mūsų medžiagos pabrangsta, jei reikia brangių priedų ir atsparumo labai aukštai temperatūrai. Bet dauguma mūsų medžiagų kainuoja 2–5 eurus už kilogramą“, – patikino mokslininkas.
Jis vardija, kad dėl lanksčios gamybos klientams siūlo per 4000 tūkstančius iš atsinaujinančių išteklių pagamintų medžiagų rūšių ir kiekvienam užsakymui medžiagą pritaiko individualiai. Šiuo metu „Tecnaro“ gamina apie 10 tūkstančių tonų polimerų analogų per metus, tačiau nuo kitų metų žada gamybos pajėgumus padidinti 70 proc.
Naudoja ir medieną, ir kokoso kevalus
„Saulė mums suteikia daug galimybių ir sprendimų klimato pokyčiams planetoje stabdyti. Mūsų medžiagos yra iš medžiagų, kurios užauginamos, todėl iškastinio kuro nereikia. Jei sodini kokosus – pluoštą turi kaip atlieką. Mes šį komponentą panaudojame. Yra itin daug būdų, kaip plastikus pagaminti iš biologinių medžiagų“, – sako L.Ziegleris.
Gaminant popierių atliekantis ligninas paprastai sudeginamas, tačiau, pasak jo, daug naudingiau jį panaudoti kaip medžiagą įvairiems produktams.
L.Ziegleris teigia, kad iš „Tecnaro“ medžiagų galima išlieti daugybę daiktų: nuo žaislų, dėlionių iki muzikos instrumentų, garsiakalbių, ausinių, indų ar bet kokių kitų produktų, kur tik gali būti naudojamas plastikas.
„Net ir ausinės pagaminamos iš lignino. O tai veikia kaip sena mediena – akustinės savybės būna labai geros. Nereikia nupjovus medį laukti 20 metų, kad galėtum pagaminti gerą instrumentą. Kai pagamini lignino pagrindu plastiko analogą – ši medžiaga tam jau tinkama“, – teigia L.Ziegleris.
Tarp netradicinių pritaikymo atvejų – ekologiški aukštakulniai, kuriuos pagamino „Gucci“.
„Dėl tokių kiekių nepraturtėjome, tačiau reklama ir viešumas tikrai buvo dideli“, – juokauja L.Ziegleris.
Jis aiškina, kad biologiniu pagrindu pagamintą plastiką galima padaryti tiek suyrantį gamtoje, tiek ir atsparų ilgalaikiam poveikiui.
„Jei tai skirta automobilio apdailai, niekas nenorėtų, kad po 10 metų medžiaga suirtų. Bet kitur prasmės yra. Gaminame urnas pelenams – jos keliauja po žeme ir ilgainiui suyra“, – paaiškina „Tecnaro“ atstovas.
Vazonai, šukos, namų apyvokos prekės, biuro įranga, indai, keraminių stabdžių automobiliams komponentai, markeriai – tokius ir kitus produktų pavyzdžius žurnalistams demonstravo L.Ziegleris.
„Lego pranešė, kad į tvarių medžiagų plėtrą investuos apie 140 mln. eurų, už juos tirs, kokius naujus ekologiškus lydinius galėtų panaudoti. Mūsų medžiagos žaislų gamyboje jau naudojamos ir gamintojai gali įsitikinti, kad šia medžiaga plastiką galima visiškai pakeisti“, – sako L.Ziegleris.
Tenka kvėpinti, jei nesinori medienos kvapo
Pasak L.Zieglerio, nauji lydiniai išlaiko buvusio plaušo kvapą – pvz., pušies, kokoso ar kitą.
„Paprastai kvapą neutralizuojame – įdedame kitų kvapų, kurie konkuruoja su originaliu kvapu. Kartais originalus kvapas yra naudingas, bet jei jį paliksi automobilyje – ten gali būti drėgna ir karšta, tad kvapas tuomet galėtų būti juntamas. Taip neturėtų būti“, – aiškina mokslininkas.
Jis tikina, kad atliekami testai parodo, kad medžiagos taip pat tinkamos ir statyboje, kur reikalaujamos 30 metų „tarnavimo“ termino.
„Tačiau mes patys dirbame tik 10 metų, tad dar tiek metų negalėjome jokių produktų išlaikyti. Dėl to atliekame pagreitintus testus intensyvesnėmis sąlygomis“, – teigia L.Ziegleris.
Jis patikina, kad visi produktai visiškai ekologiški ir nėra toksiški.
„Medienos atliekų tiekėjus turime ir Badene-Viurtemberge, tačiau ligniną įsivežame iš Skandinavijos, taip pat Šiaurės Amerikos“, – sako mokslininkas.
Konkurentų neturi
Jis tikina, kad naujoms medžiagoms reklamos nereikėjo, todėl į rinkodarą kol kas pernelyg neinvestavo.
„Neturime jokių konkurentų. Esame įvairių lydinių ir mišinių įmonė ir produktus pritaikome specifiniams klientų poreikiams. Kiti plastikų gamintojai turi vos kelis produktus ir gamina juos labai didelėmis apimtimis, o mes galime padaryti tą patį, ką jie, ir tuo pačiu metu sukurti unikalų sprendimą“, – konkurencijos nesibaimina L.Ziegleris.
Anot jo, daug užsakovų prašo išskirtinių teisių naudoti šią medžiagą.
„Tačiau to mes negalime garantuoti – parduodame vienodai visiems. Aiškiname, kad jei saugome aplinką, jokio išskirtinumo būti negali, tai kirstųsi su mūsų tikslais“, – apibendrina L.Ziegleris.
15min kelionę į Vokietiją apmokėjo „Baden-Württemberg International“. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
