Informuotų leidinio šaltinių duomenimis, Berlynas galvoja nustatyti viršutinę įstatymiškai garantuojamo darbo užmokesčio ribą, kuri sudarytų 100 tūkst. ar 150 tūkst. eurų per metus, o tokiu atveju, be kita ko, sumažėtų darbdavių išlaidos atleidimo procedūrai finansų sektoriuje.
„Darbo teisė buvo kuriama ne tokiems žmonėms“, – pareiškė vienas iš „The Financial Times“ pašnekovų.
Vokietijos finansų ministerija pranešimų apie galimus darbo teisės aktų pakeitimus nekomentuoja.
Tuo tarpu Londono bankininkai dienraščiui pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis Vokietijos delegacija, Didžiosios Britanijos sostinėje pristatanti Frankfurto, kaip tarptautinio finansinio centro, pranašumus, įtraukė šiuos darbo teisės aktų pakeitimus į savo pasiūlymus.
Tačiau praėjusį savaitgalį pirmaujantys Volstrito bankai, kurių Europos būstinės šiuo metu įsikūrusios Londone, pareiškė, jog dalį savo veiklos Europoje verčiau perkels į Niujorką, o ne į euro zoną. Pasak „Morgan Stanley“ generalinio direktoriaus Jameso Gormano, jo bankas šiuo metu svarsto, ar jam reikia naujos būstinės euro zonoje, tačiau greičiausiai „visus nugalės Niujorkas“.
Vokietijos finansų ministerija pranešimų apie galimus darbo teisės aktų pakeitimus nekomentuoja. O Vokietijos darbo ministerija tikina, kad „konkrečių planų“ kol kas nėra.
Užsienio įmonės vienu pagrindinių Vokietijos trūkumų laiko darbo teisės aktus, dėl kurių atleidimų procesas yra sudėtingas ir brangus. Pavyzdžiui, būtiniausios įstatymais nustatytos atleidimo sąlygos darbuotojams Vokietijoje yra dukart dosnesnės negu Didžiojoje Britanijoje. Be to, galioja ypatinga šeimas turinčių ir vyresnio amžiaus darbuotojų apsaugos tvarka.
Pasak teisininkų, Londone darbuotoją, kuris banke užima vadovaujančias pareigas ir uždirba 1,5 mln. JAV dolerių per metus, galima atleisti išmokėjus jam maždaug 150 tūkst. JAV dolerių išeitinę išmoką, tuo tarpu Vokietijoje bankui tokiam darbuotojui tektų sumokėti 10–15 kartų daugiau.
Naujausi „The Financial Times“ surinkti duomenys rodo, kad tarp Europos Sąjungos miestų, kuriuose sutelkta daugiausia finansinių paslaugų, Frankfurtas nusileidžia tik Londonui. Aštuoni iš dešimties tarptautinių bankų, kurių veiklą Europoje išnagrinėjo dienraštis, turi filialą Vokietijos finansų centre. Penki turi filialą Liuksemburge, keturi – filialą Paryžiuje ir taip pat keturi – filialą Dubline.
Didžiajai Britanijai nusprendus pasitraukti iš ES, Frankfurtas Londono bankininkams ėmė skirti ypač daug dėmesio. Lobistinė organizacija „Frankfurt Main Finance“ planuoja Didžiosios Britanijos miestuose surengti pristatymus finansų įmonių darbuotojams, kuriuos ragins persikelti į kitus Europos miestus.
„Lobistų grupė „Frankfurt Main Finance“ atidarė telefono karštąją liniją, skirtą bankininkams, kurie nori pasitarti dėl savo veiklos iškeldinimo iš Didžiosios Britanijos, – pareiškė šios grupės vadovas Hubertus Vaethas. – Mūsų miestas yra atviras naujiems darbuotojams. Kitaip negu pastaruoju metu nestabili Didžioji Britanija, Frankfurtas yra atviras ir patikimas miestas, turintis išvystytą infrastruktūrą ir siūlantys verslui palankias sąlygas.“
Savo galimybes priimti bankus pastaraisiais mėnesiais taip pat aktyviai pristato Liuksemburgas, Dublinas ir Paryžius.
Didžiosios Britanijos finansinio elgesio tarnybos (FCA) duomenimis, 5,3 tūkst. finansų įstaigų, dirbančių Didžiosios Britanijos biuruose, siūlo savo prekes ir paslaugas bent keliose ES šalyse ir neaišku, ar po „Brexit“ jos galės tęsti savo veiklą tokiomis pat sąlygomis.
