Vokietijos investuotojai Lietuvą, Latviją ir Estiją vertina geriau už Čekiją, Lenkiją ir Vengriją. Ir vokiečių investuotojų optimizmas dėl investicijų ir verslo plėtros planų Baltijos šalyse nesumažėjo.
Vidutiniškai 73 proc. įmonių Baltijos šalyse šiais metais tikisi apyvartos augimo 8-14 proc. Taip pat manoma, kad augs darbuotojų paklausa.
Didžioji dalis verslininkų ketina didinti investicijų apimtis.
Apklausa rodo, kad verslininkai mano, jog Estijos ekonominės politikos, darbo jėgos išlaidų ir mokesčių naštos prognozuotumas sumažėjo, tačiau Estija vis dar vertinama aukščiau už kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis.
Latvija sulaukė žemiausio įvertinimo dėl korupcijos prevencijos priemonės. Bet suprastėjo verslininkų nuomonė dėl darbo jėgos prieinamumo Latvijoje bei viešojo administravimo.
Verslininkai pažymi, kad padėtis gerėja Lietuvoje.
Apklausoje dalyvavę verslininkai sako, kad profesinis rengimas visose trijose Baltijos šalyse yra geresnis nei kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tačiau būtina jį ir toliau gerinti.
AHK vykdomasis direktorius Florianas Schroderis BNS sakė, kad aštuonios iš dešimties įmonių ir vėl nuspręstų investuoti šalyje, kur dabar yra investavę. „Iš šešiolikos Vidurio ir Rytų Europos šalių geriausiai vertinamos Lietuva, Latvija ir Estija“, – sakė jis.
Kasmetinė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atlikta šių metų vasario 1-kovo 1 dienomis. Ji buvo dalis tarptautinio tyrimo, atlikto Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Šiemet apklausoje dalyvavo 1734 įmonės, iš kurių 170 atstovavo Baltijos šalims.
