Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.
Laikydamasi Konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Vokietija kitąmet pasiskolins 17,2 mlrd. eurų (18,1 mlrd. JAV dolerių), nepaisydama naujų su karu Ukrainoje susijusių išlaidų, pažymėjo šaltiniai.
Penktadienį ministrų kabinetui teikiamame biudžeto projekte numatyta naujos skolos 2023 metais suma yra beveik 10 mlrd. eurų didesnė nei balandį skelbtas skaičius.
„Nepaisant smarkaus išlaidų augimo, skolos stabdžio bus laikomasi“, – teigė vienas iš šaltinių.
Nors Vokietija tradiciškai yra taupi tauta, prasidėjus koronaviruso pandemijai vyriausybė nusprendė laikinai atsisakyti savo skolos taisyklių ir suteikė gyventojams ir įmonėms didžiulę finansinę pagalbą, siekdama užtikrinti, kad ekonomika išgyvens krizę.
Šiais metais vyriausybė pristatė kelių milijardų eurų paramos paketą, skirtą padėti didžiausios Europos ekonomikos įmonėms įveikti karo Ukrainoje ir Rusijai įvestų sankcijų pasekmes.
Berlynas taip pat skyrė milijardus energijos tiekimo diversifikavimui, kad sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos, bei investavo į kovos su klimato kaita ir skaitmeninių technologijų skatinimo planus.
Visgi nepaisant šių papildomų išlaidų, finansų ministras Christianas Lindneris išlaikė tikslą 2023 metais atkurti „skolos stabdį“.
