Bet kokios visos ES mastu taikytinos priemonės privalo būti „tvarkingai parengtos ir gerai apgalvotos“, sakė O.Scholzas.
„Dėl virtinės sprendimų, kurie jau priimti, tai įmanoma“, – sakė jis. Ministras užsiminė, kad lėšos iš ES biudžeto galėtų būti nukreiptos šalims, kurių sveikatos apsaugos sistemos ar ekonomikos susiduria su didžiausiais sunkumais.
O.Scholzo pareiškimas pasirodė savaitė prieš 19 euro zonos valstybių finansų ministrų vaizdo konferenciją bendram ekonominiam atsakui į koronaviruso krizę parengti.
Praėjusią savaitę ES šalių lyderių diskusija atskleidė didelius nesutarimus tarp šiaurinių šalių, pasisakančių už griežtesnę biudžeto drausmę, ir ekonomiškai trapesnių pietinių valstybių, tokių kaip Italija, kuri nori didžiulės pagalbos be susietų fiskalinių sąlygų.
Italija, Ispanija, Prancūzija ir dar šešios euro zonos valstybės praėjusią savaitę paragino sukurti instrumentą, su kuriuo būtų galima leisti bendras euro zonos obligacijas, kartais pavadinamas „koronaobligacijomis“.
Po šio raginimo vokiečių laikraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ antradienį pasirodė italų politikų reklama per visą puslapį, kurią, be kitų, parengė Emilijos-Romanijos ir Ligūrijos regionų premjerai ir tokių miestų kaip Venecija ir Bolonija merai.
Jei ES „dabar neįrodys, kad egzistuoja, ji liausis egzistavusi“, rašė jie ir ragino Vokietiją priimti „teisingą sprendimą“ dėl „bendro euroobligacijų išleidimo“.
„Europos gelbėjimo planas“
Italų politikai priminė, kad kitos šalys, tarp jų daug tokių svarbių ES narių kaip Prancūzija ir Italija, po Antrojo pasaulinio karo nubraukė ar leido vėliau grąžinti Vokietijos skolas.
„Euroobligacijomis nebūtų naudojamasi senoms skoloms“ panaikinti ar išsidalyti, tvirtino jie.
„Prašome,... kad būtų galima gauti pakankamai Europos institucijų valdomų ir formuojamų išteklių dideliam Europos gelbėjimo planui, [kuris būtų] skirtas ekonomikai, sveikatos [apsaugos] ir socialinės [apsaugos] sistemoms“, – rašė politikai.
Bendras skolinimasis ilgą laiką buvo labiau įsiskolinusių pietinių ES narių, tokių kaip Italija, mėgstama tema, bet tokiam dalykui įnirtingai priešinasi nepatikliai deficito didinimą vertinančios šiaurinės šalys, ypač Vokietija.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po ES praėjusios savaitės derybų sakė, kad jos šalis „koronaobligacijų“ neparems.
Fiskaline prasme konservatyvios šalys, tarp jų Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Suomija, labiau norėtų, kad pinigai ateitų iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – 400 mlrd. eurų disponuojančios krizių valdymo priemonės. Iš ESM gali skolintis su sunkumais susidūrusios euro zonos šalys, bet paprastai šios paskolos būna susietos su tokiomis sąlygomis kaip griežtos ekonominės reformos.
Italija ir kitos smarkiai įsiskolinusios šalys taip pat nuogąstauja, kad rinkos vengs neigiamo įspūdžio, kurį sudarytų tokios pagalbos prašymas.
Tačiau ESM vadovas Klausas Reglingas antradienį laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad bet kokia ESM schema apimtų „labai ribotas sąlygas“, pavyzdžiui, įsipareigojimą pinigus leisti tik kovos su virusu ir jo sukeltais ekonominiais padariniais priemonėms.
Jis teigė, kad ESM kreditavimo linija „ramintų rinkas“, o ne keltų abejones dėl kreditingumo.
