„Esu susirūpinęs dėl ... esamų stiprių ekonominių tarpusavio ryšių su Kinija“, – pareiškė jis interviu savaitraščiui „Die Zeit“.
„Mums reikia diversifikuoti tarptautinius santykius, įskaitant susijusiuosius su mūsų eksportu“, – pažymėjo jis.
Pekinui atsisakius pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą tuo metu, kai Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų, įtampa tarp Kinijos ir Vakarų pastebimai padidėjo.
Vokietijos centro kairiųjų vadovaujama vyriausybė gruodį atėjo į valdžią, žadėdama santykiuose su Kinija „siekti dialogo ir elgtis griežtai“ bei daug dėmesio skirti žmogaus teisėms.
„Galbūt atėjo laikas, kuomet mes turėtume teikti pirmenybę prekybai su tais, kas yra ne tik prekybos partneriai, bet ir nori būti partneriais vertybių požiūriu“, – pareškė Ch.Lindneris.
2021 metais Kinija ir vėl buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė, o dvišalė prekybos prekėmis apyvarta siekė 245 mlrd. eurų.
Praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbti ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 46 proc. Vokietijos gamintojų „pagrindines žaliavas“ perka iš Kinijos ir „beveik kas antra“ iš šių bendrovių planuoja ateityje mažinti šį importą.
