Atliktas tyrimas parodė, kad instituto ZEW ekonominių lūkesčių indeksas netikėtai pakilo iki minus 59,2 punkto, palyginti su minus 61,9 punkto rugsėjį.
Analitikai prognozavo, kad spalis taps ketvirtu nuosmukio mėnesiu iš eilės, nes rekordiškai aukšta infliacija ir sparčiai kylančios energijos kainos, paskatintos karo Ukrainoje, slegia Vokietijos ekonomiką.
Visgi ZEW prezidentas Achimas Wambachas teigė, jog nepaisant „šiek tiek“ pagerėjusių respondentų lūkesčių dėl ateinančių šešių mėnesių, bendras vaizdas išliko niūrus.
Pasak jo, tyrimas, kuriame neigiamas indeksas reiškia, kad dauguma investuotojų yra nusiteikę pesimistiškai, taip pat užfiksavo staigų investuotojų pasitikėjimo dabartine Vokietijos ekonomine padėtimi smukimą.
Spalio mėnesį šis rodiklis sumažėjo 11,7 punkto iki minus 72,2 punkto.
„Dabartinė ekonominė padėtis vėl vertinama kaip žymiai prastesnė nei ankstesnį mėnesį“, – sakoma A.Wambacho pranešime.
„Tikimybė, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) per artimiausius šešis mėnesius sumažės taip pat gerokai išaugo. Apskritai ekonomikos perspektyvos vėl pablogėjo“, – pažymėjo jis.
Vokietijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė prognozę, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje padarinių šalis kitais metais panirs į recesiją ir susitrauks 0,4 procento.
Kaip ir kitos Europos valstybės, Vokietija šią žiemą ruošiasi energetikos krizei, Rusijai uždarius itin svarbų dujotiekį „Nord Stream 1“.
„Vokietija jau dabar kenčia stipriau nei dauguma kitų išsivysčiusių ekonomikų <...> atsižvelgiant į jos didelę priklausomybę nuo dujų energijos gamyboje, didelį energijos reikalaujantį pramonės sektorių ir priklausomybę nuo eksporto“, – pažymėjo ekonomistė Franziska Palmas iš „Capital Economics“.
„Ir toliau manome, kad artimiausiais mėnesiais Vokietija patirs didžiausią nuosmukį tarp euro zonos šalių“, – pridūrė ji.
Vokietijos vyriausybė pažadėjo skirti 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių), kad padėtų namų ūkiams ir įmonėms apmokėti išlaidas energijai.
