Remiantis preliminariais Vokietijos federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, didžiausioje Europos ekonomikoje metų infliacija gegužę pagreitėjo iki 7,9 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo šalies susijungimo 1990 metais.
Pastarąjį kartą vartotojų kainos panašiu tempu augo Vakarų Vokietijoje 1952 metų sausio mėnesį.
Tuo metu Ispanijos nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, infliacijos lygis šalyje gegužę pasiekė 8,7 procento.
Kaip ir kitose šalyse, augimą lėmė sparčiai didėjančios energijos ir prekių kainos, nepaisant Ispanijos vyriausybės pastangų palengvinti namų ūkiams tenkančią naštą.
Vokietijoje, pasak „Destatis“, energijos kainos gegužę pakilo daugiau nei 38 proc., o maisto kainos – 11 procentų.
„Ypač energijos kainos smarkiai išaugo nuo karo Ukrainoje pradžios ir turėjo nemenką įtaką aukštai infliacijai“, – pažymėjo agentūra.
„Kitas veiksnys, darantis įtaką kainoms, yra tiekimo grandinių trikdžiai dėl COVID-19 pandemijos“, – pridūrė ji.
„FactSet“ apklausti analitikai skaičiavo, kad Vokietijoje infliacija bus mažesnė ir sieks 7,7 procento.
Prognozuojamas ECB palūkanų normų didinimas liepą
Pirmadienio skaičiai rodo, kad euro zonoje infliacija dar nepasiekė piko, o daugelis Europos šalių labai priklauso nuo Rusijos dujų ir naftos importo.
Griežtos Vakarų sankcijos Rusijai taip pat dar labiau didina įtampą ir taip suvaržytose pasaulinėse tiekimo grandinėse.
Naujausi euro zonos infliacijos duomenys bus paskelbti antradienį.
Balandžio mėnesį euro zonos infliacija pasiekė visų laikų rekordą – 7,5 proc., gerokai viršydama Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.
ECB pranešė, kad liepos mėnesį planuoja pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidinti palūkanų normas, siekdamas sutramdyti infliaciją. Panašių veiksmų pastaruoju metu jau ėmėsi kiti didelių šalių centriniai bankų.
ECB vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad bankas sieks iki rugsėjo panaikinti neigiamas palūkanų normas.
Šiuo metu ECB taiko minus 0,5 proc. palūkanų normą bankų indėliams, o tai reiškia, kad skolintojai moka už grynųjų pinigų perteklių laikymą centriniame banke.
„ECB aiškiai perėjo diskusijų etapą, ar ir kada reikėtų didinti palūkanų normas“, – pažymėjo ING banko ekonomistas Carstenas Brzeski.
„Atrodo, kad diskusijos vyksta tik dėl to, ar ECB turėtų pradėti nuo 25 bazinių punktų palūkanų padidinimo liepą, ar nuo 50 bazinių punktų“, – pridūrė jis.
