Per ateinančius mėnesius vartotojų kainų kilimo tempas „toliau didės“ ir 2022 metais sieks 8,4 proc., teigiama bendrame ekspertų grupių pranešime.
Tuo tarpu 2023-iaisis infliacija ūgtelės iki 8,8 proc., o tai lems kylančios energijos kainos, kurių augimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, kuomet atsakydama į Vakarų šalių sankcijas Maskva ėmė mažinti dujų tiekimą į Europą.
Prognozę parengė Vokietijos ekonominių tyrimų institutas DIW, ekonominių tyrimų institutas „Ifo“, Kylio pasaulio ekonomikos institutas, Halės ekonominių tyrimų institutas ir RWI Leibnizo ekonominių tyrimų institutas (RWI).
Rugpjūčio mėnesį metų infliacija Vokietijoje siekė 7,9 proc., o nauji rugsėjo mėnesio duomenys bus paskelbti kiek vėliau ketvirtadienį.
Didelės energijos kainos buvo pagrindinis veiksnys, „stumiantis Vokietiją link recesijos“, spaudos konferencijoje teigė RWI ekonominių tyrimų vadovas Torstenas Schmidtas.
Didžiausia Europos ekonomika antrąjį 2022 metų pusmetį susitrauks, „prieš kitų metų pradžioje pereidama į atsigavimo fazę“, pažymėjo T.Schmidtas.
Ekonomikos institutai beveik perpus sumažino savo augimo prognozę šiems metams – nuo 2,7 iki 1,4 proc.. ekonomikai pajutus konflikto Ukrainoje poveikį.
Skaičiuojama, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais susitrauks 0,4 proc., palyginti su balandį skelbta 3,1 proc. augimo prognoze, o 2024-aisiais ims augti.
Šokas, kurį šiuo metu patiria ekonomika, tęsis „labai ilgai“, teigė T.Schmidtas.
Didžiausios analitikų baimės dėl ankstyvo Rusijos dujų tiekimo nutraukimo nepasitvirtino, o Vokietija spėjo pasirūpinti dujų atsargomis, kurios, tikimasi, padės išgyventi žiemą be didelio stygiaus.
Visgi Vokietijos ekonomikos augimas sustojo ir nuo balandžio iki birželio padidėjo tik 0,1 proc., o pagrindiniai rodikliai rodo, kad artėjant žiemai padėtis taps dar sunkesnė.
Vokietijos vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomikos būkle vis dar traukiasi rekordiniais tempais sparčiai augančios infliacijos ir energetikos krizės fone, rodo trečiadienį paskelbti tyrimo rezultatai.
Tyrimų bendrovės „GfK“ indeksas, vertinanti ekonomikos perspektyvas spalio mėnesį, nukrito iki minus 42,5 punkto ir pasiekė rekordines žemumas ketvirtą mėnesį iš eilės po patikslinto rugsėjo mėnesio rodmens – minus 36,8 punkto.
Vokietijos institutų prognozės buvo šiek tiek optimistiškesnės, nei anksčiau šią savaitę EBPO paskelbta prognozė, rodanti, kad didžiausia Europos ekonomika 2023 metais susitrauks 0,7 procento.
